Kas penktas mokyklinio amžiaus vaikas Lietuvoje yra gabus, rodo Nacionalinės švietimo agentūros prieš kelis metus atliktas tyrimas, tačiau bėda ta, kad dalies jų talentai taip ir lieka neatskleisti, nes nėra vieningos metodologijos, mokytojams trūksta žinių, priemonių ir praktikos.
Pavasario pabaigoje ir vasarą brandos egzaminus laikysiantys dvyliktokai gali lengviau atsikvėpti – šiais metais jokių naujovių, kurios galėtų iš pagrindų sujaukti būsimus egzaminus ar įnešti painiavos, nebus.
Šių metų Nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų (NMPP) rezultatai rodo, kad Lietuvos aštuntos klasės mokinių matematikos pasiekimų lygis pagerėjo lyginant su praėjusiais metais. Aštuntokų skaitymo gebėjimai panašūs į 2022 m., bet gerokai aukštesni nei matematikos.
Vasario pabaigoje, kovo pradžioje prasidės paraiškų dėl moksleivių priėmimo į Klaipėdos mokyklas teikimo procesas. Nors žadama, kad šiemet rugsėjį bus pastatyta nauja mokykla šiaurinėje miesto dalyje, priėmimas į ją kol kas nebus vykdomas.
„Tėvai neleidžia man rinktis norimos profesijos“, – karjeros specialistai teigia šį sakinį neretai išgirstantys iš abiturientų. Vaikams renkantis būsimą specialybę ir studijas, tėvų vaidmuo yra ypač svarbus.
Pirmosios patirtys mokykloje daro didelę įtaką vaiko sėkmei ir norui mokytis, tad mokymąsi jau nuo pradinių klasių reikėtų pateikti ne tik kaip reikalingą, bet ir kaip įdomų procesą, įsitikinę pedagogai.
Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai perėmus kultūros paso administravimą, 2022 metų pabaigoje pradėjo veikti naujoji informacinė kultūrinės edukacijos sistema.
Šiais mokslo metais rusų, kaip antroji užsienio kalba, Lietuvos mokyklose buvo populiariausia – ją pasirinko beveik 15 tūkst. šeštos klasės mokinių. Šalies prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šios kalbos mokymas mūsų mokyklose šiandien nėra prioritetas. Ką apie tai mano Klaipėdos krašto žmonės.
Vakar Klaipėdos meras susitiko su uostamiesčio švietimo įstaigų vadovais ir padėkojo jiems už sunkų ir pasiaukojamą darbą. Pasirodo, ne tiek jau daug žmonių nori prisiimti didžiulę šių įstaigų vadovų atsakomybę. Jų trūksta taip pat, kaip ir pedagogų.
Klaipėdos savivaldybės tarybos narė Lina Skrupskelienė Klaipėdai siūlo tapti pirmuoju miestu šalyje, kuriame oficialiai būtų atsisakyta plastikinių aplankalų knygoms ir sąsiuviniams. Kartu norima parengti ir daugiau rekomendacijų dėl tvaraus vartojimo švietimo įstaigose.
Svarbi naujiena studentams ir ne tik – Vilniuje duris atvėrė modernaus koncepto studentų namai, siūlantys erdves ne tik gyvenimui, bet ir darbui bei poilsiui.
Lietuvą sukrėtė skandalas vienoje Kupiškio mokykloje. Mokiniai skundėsi, kad direktorė ir dvi mokytojos ne tik apieškojo vaikų rankines ir kišenes, bet ir liepė nusimauti kelnes, praneša „Neatkariga“.
Be tėvų globos augantys vaikai žingsniuoja tomis pačiomis gatvėmis, kaip ir mes – jie lanko mokyklas, dalyvauja išvykose ir edukacijose, kaip ir tarp visų vaikų įsižiebia didesni bei mažesni talentai.
Per mažos porcijos, nekokybiškas, neskanus, atšalęs maistas, per anksti numatytas pietavimo metas ar per mažai laiko kokybiškai pavalgyti, maisto švaistymo problema – tokia kasdienybė Lietuvos mokyklose?
Mokytojas – vertintojas, tačiau neretai visuomenėje jis vertinamas ir pats, dažniausiai pastebimi ne pasiekimai, ugdymo patirtis, bet nesklandumai, pasitaikę profesiniame kelyje. Valstybinė darbo inspekcija kviečia pasvarstyti, kaip, spaudžiamam visuomenės, mokytojui išlikti oriam.
