Kategorija: Papildomas vaikų ugdymas

40

2017-03-25  Nematoma problema: nepatogūs mokiniai verčiami mokytis namuose

Moksleivis, baigęs mokyklą, negauna atestato – vien dėl to, kad yra neįgalus, gydytojų komisija nusprendė jam skirti mokymą namuose, o mokykla lengviau atsiduso: sutaupysime lėšų pastato pritaikymui. Nematantis vaikas praranda galimybę įgyti savarankiškumą, nes mokykla jo asistentu įdarbina mamą – mokinio asistento pareigybės paprasčiausiai nėra. Kai kurios savivaldybės nevežioja negalią turinčių vaikų į mokyklas – nėra autobusiukų. Kol Vyriausybė didžiuojasi programoje minimu įtraukiuoju švietimu, neįgalieji ir jų reikalais besirūpinančios organizacijos sako tiesiai – daugelį įsisenėjusių problemų būtina spręsti kuo greičiau.

Moko namuose, nes taupo lėšas

Susirinkusi medikų komisija gali nuspręsti, ar neįgalus, specialių poreikių turintis vaikas mokysis namuose, ar mėgins patekti į mokyklą. Mokyklų atstovai tėvus kartais spaudžia patiems prašytis tokio mokymo būdo, nes ugdymo įstaigos nepritaikytos įvairiems vaikams. Tokį priverstinį vaikų uždarymą tarp keturių sienų vien dėl to, kad valstybė ir savivaldybės taupo lėšas ir skirsto mokinius, neįgaliųjų atstovai vis garsiau įvardija kaip nusikalstamą.

Skaityti plačiau

itin-jautrus-vaikas-kaip-padeti-musu-vaikams-gyvuoti-kai-pasaulis-juos-stelbia-200x300

2017-03-25  Itin jautrus vaikas

Elaine N. Aron „Itin jautrus vaikas. Kaip padėti mūsų vaikams gyvuoti, kai pasaulis juos stelbia“ (2017)
Išleido: Sofoklis
Vertė: Edmundas Juškevičius
Puslapiai: 416

Itin didelis jautrumas būdingas 15–20 proc. vaikų. Jie, regis, pastebi menkiausią maisto skonio ar temperatūros pasikeitimą, krūpčioja nuo triukšmo ir ima verkti, vos į akis tvyksteli ryški šviesa. Juos lengva įskaudinti, jie dažniau nerimauja, ilgiau pasvarsto prieš veikdami, skaudžiai išgyvena dėl neteisybės, žiaurumo ir neatsakingumo. Kai šią savybę suvokiame kaip jautrumą, galima apie ją kalbėti tiksliau, įžvelgti daugybę jos privalumų, o svarbiausia – kompetentingiau ugdyti jautrius vaikus.

Knygos autorė psichologė tyrėja ir klinikinės psichologijos specialistė Elaine N. Aron taip pat yra itin jautrus asmuo ir tokio asmens motina. Nuo to laiko, kai pradėjo tyrinėti itin didelį jautrumą, ji apklausė tūkstančius jautrių suaugusiųjų, tėvų bei vaikų. Elaine N. Aron padės suprasti, kaip auginti savo itin jautrius vaikus. Jei tėvai ir mokytojai išmokys juos save mylėti ir vertinti, ugdyti savitą požiūrį ir efektyviai bendrauti, labai palengvins jų gyvenimą šiuolaikiniame pasaulyje.

Skaityti plačiau

4552647815_bc8547cd10_z

2017-03-24  PATARIMAS TĖVAMS: MANOTE, KAD PASAKOS VAIKAMS NETINKAMOS – IMPROVIZUOKITE

Anksčiau pasakos būdavo tik sekamos, o šiais laikais dažniau skaitomos, bet, kai skaitai, nelieka vietos improvizacijai, pasakos tekstas sustingsta puslapyje, LRT KLASIKAI sako Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus mokslininkė dr. Jūratė ŠLEKONYTĖ.

„Dargi būdavo derinamasi ir prie auditorijos – jei vyresnė auditorija, tai galėdavo ir žiauresnių vaizdų papasakoti, paimprovizuoti. O šiais laikais tėvai dažnai netgi pyksta, kad žiauru, nepadoru. Bet, jei skaitai ir nepatinka, šiek tiek gali ir pats modifikuoti“, – mano pasakų tyrinėtoja.

Skaityti plačiau

Superhero Kids Aspiration Imagination Playful Fun Concept

2017-03-23  Moralinis auklėjimas ir tarpasmeninių santykių raida

Praėjusio šimtmečio raidos psichologo L. S. Vygotskio darbuose galima rasti ypatingai įdomų ir netikėtą požiūrį į moralinį auklėjimą, kuris iš pirmo žvilgsnio nedera prie jo pagrindinės koncepcijos.

Šios koncepcijos pagrindą sudaro aukščiausių psichinių funkcijų raidos idėja, kurios, priešingai nei natūraliai kylančios, yra betarpiškos, savaiminės ir sąmoningos. Vaiko raida iš šios pozicijos yra suprantama, kaip socialiai išsivysčiusių savikontrolės ir savo elgesio modeliavimo metodų įsisavinimas. Teigiama, kad dorovinis vaiko vystymasis turėtų pasireikšti kaip moralinių normų, kurios gali tapti sąmoningumo auginimo ir savo moralinio elgesio formavimo priemonėmis, supratimas.

Būtent toks požiūris šiuo metu realizuojamas daugumoje ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų, kur pagrindinis moralinio auklėjimo metodas yra moralinių normų ir elgesio taisyklių mokymas. Naudojant pasakas, istorijas ar vaidinimus vaikai mokomi vertinti personažų poelgius ir savybes, susipažįsta su moralinėmis normomis ir doru elgesiu. Manoma, kad moralinių vertybių supratimas ir priėmimas skatina atitinkamą vaikų elgesį: sužinoję „kas gerai ir kas blogai“, vaikai ims siekti tinkamų poelgių ir vengti netinkamų. Tačiau patirtis rodo, kad yra ne taip. Dauguma jau trejų ketverių metukų vaikų teisingai įvertina gerus ir blogus kitų personažų poelgius; jie žino, kad reikia nusileisti silpnesniam, dalintis su draugais, padėti kitiems ir pan. Tačiau realiame gyvenime jų veiksmai, kaip matome, tolimi nuo žinomų taisyklių.

Skaityti plačiau