Pavasaris tėvams dažnai primena ne romantišką gamtos atgimimą, o nesibaigiantį ciklą tarp darželio ir vaistinės. Nors saulė šviečia ryškiau, permainingi orai ir po žiemos nusilpęs organizmas sukuria idealų terpę virusams.
Pastaruoju metu Lietuvos gatvėse elektriniai paspirtukai tapo neatsiejama susisiekimo dalimi, tačiau kartu su populiarumu atėjo ir griežtesnė kontrolė. Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigalioję Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimai iš esmės pakeitė tai, kaip ir kas gali naudotis šiomis transporto priemonėmis, ypač kalbant apie nuomojamus paspirtukus („Bolt“ ir kt.).
2026-ųjų pavasaris Lietuvoje prasidėjo anksti – dėl šiltėjančio klimato alksnių ir lazdynų žydėjimas fiksuojamas jau vasario pabaigoje. Alergologų teigimu, šis sezonas pasižymi ne tik ilgesne trukme, bet ir didesne žiedadulkių koncentracija ore. Tačiau gera žinia ta, kad šiuolaikinė medicina ir skaitmeniniai įrankiai šiandien leidžia kontroliuoti simptomus efektyviau nei bet kada anksčiau.
Karščiuojantis vaikas – vienas didžiausių tėvų stresų. Nors pakilusi temperatūra yra ženklas, kad organizmas kovoja su infekcija (tai gera žinia!), svarbu žinoti, kada galima ramiai stebėti situaciją, o kada laikas skambinti gydytojui.
Vaikų kūno termoreguliacija dar nėra visiškai susiformavusi. Jie turi mažesnę kūno masę, palyginti su odos plotu, todėl šilumą praranda kur kas greičiau nei suaugusieji. Be to, žaisdami vaikai dažnai ignoruoja pirmuosius šalčio signalus – drebulį ar tirpstančias rankas.
Dar prieš kelerius metus apie įtraukųjį ugdymą kalbėjome kaip apie ateities planą. Šiandien, 2026-aisiais, tai tapo mūsų švietimo sistemos stuburu. Kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo jo gebėjimų ar poreikių, turi teisę mokytis kartu su savo bendraamžiais artimiausioje ugdymo įstaigoje.
Žiemos pramogos dažnai baigiasi ne tik raudonais skruostais, bet ir rimtesniais incidentais. Štai esminiai žingsniai, kaip atpažinti pavojų ir suteikti pirmąją pagalbą.
Žiema Lietuvoje gali būti ne tik graži, bet ir pavojingai žvarbi. Tėvams dažnai kyla klausimų: ar saugu vaiką leisti į mokyklą, kai termometras rodo -20°C? Ar darželinukai vis tiek bus vedami į lauką?
Kai už lango saulės mažai, o organizmas reikalauja poilsio, reikalavimas „pasitaisyti pažymius“ vaikui skamba kaip bausmė. Psichologų teigimu, sausio mėnesį vaikai dažnai išgyvena kognityvinį nuovargį, todėl tėvų vaidmuo turi keistis iš „tikrintojo“ į „pagalbininką“.
Lietuvos šeimose sausis dažnai primena užburtą ratą: trys dienos darželyje, dvi savaitės namuose. Tačiau už medicininių diagnozių slepiasi kita, nematoma diagnozė – tėvų emocinis perdegimas dėl slaugos.
Žiema Lietuvoje – tai ne tik gražūs vaizdai pro langą, bet ir tikras išbandymas šeimos rutinai. Sausas patalpų oras, kandus vėjas ir staigūs temperatūros pokyčiai veikia ne tik vaiko odą, bet ir jo emocinę būseną. Kaip išgyventi šį laikotarpį be ašarų dėl sugrubusių žandų ir kada oficialiai galima likti namuose mėgautis karšta kakava?
Kiekvienai pirmakartei mamai reikia ne vertinimo, bet palaikymo. Aplinkinių patarimai, net ir iš geros valios, kartais gali virsti našta ar net kritika, o tai neigiamai paveikia žmogaus emocinę būseną.
Tėvai per Juodojo penktadienio savaitę susiduria su nematyta jėga: Alfa kartos įtaka šeimos pirkiniams šiandien daro didžiulę įtaką. Vaikai ne tik diktuoja, ką pirkti, bet ir patiria reklamos spaudimą socialiniuose tinkluose, kuriam atsispirti dar nemoka. Julija Markeliūnė, „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovė sako, kad ieškant geriausios dovanos savo atžaloms, verta atkreipti dėmesį į tai, ko nenupirksi […]
Amerikos mokslininkai priėjo prie išvados, kad aukštas ūgis gali būti susijęs ne tik su genetinėmis ypatybėmis, bet ir su padidėjusia tam tikrų ligų rizika.
Tarptautinę anksčiau gimusių kūdikių dieną žinomos Lietuvos mamos paminėjo susirinkusios į netradicinius pusryčius. Čia skambant Ievos Zasimauskaitės muzikai ne tik mėgavosi jaukiu rytu, bet ir kvietė atkreipti dėmesį į anksčiau į pasaulį atėjusius mažylius.
