Pagrindinis šių metų pokytis – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimas išskirti atostogų laikus jaunesniems ir vyresniems mokiniams. Jei jūsų šeimoje yra ir pradinukas, ir abiturientas, tikėtina, kad jie namuose „prasilenks“.
Šis straipsnis skirtas tėvams, kurių pavasario ramybę drumsčia artėjantys prašymų teikimo terminai. Lietuvoje šis procesas dažnai primena strateginį žaidimą, tačiau supratus taisykles, įtampos lieka kur kas mažiau.
Artėjant rugsėjui, daugelis tėvų puola į lengvą paniką: „Ar jis jau pažįsta visas raides? Ar moka sudėti iki dvidešimties?“. Tačiau pedagogai ir psichologai vieningai tvirtina – akademines žinias vaikas pasivys, bet emocinis nepasiruošimas gali paversti pirmuosius mokslo metus tikru iššūkiu tiek vaikui, tiek visai šeimai.
Dar prieš kelerius metus apie įtraukųjį ugdymą kalbėjome kaip apie ateities planą. Šiandien, 2026-aisiais, tai tapo mūsų švietimo sistemos stuburu. Kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo jo gebėjimų ar poreikių, turi teisę mokytis kartu su savo bendraamžiais artimiausioje ugdymo įstaigoje.
Artėjant antrajam mokslo metų pusmečiui, vyresniųjų klasių moksleivių šeimoms aktualiausi tampa egzaminų tvarkaraščiai ir pavasario atostogų planavimas. Šiais metais ugdymo procesas pasižymi keliais esminiais pokyčiais, susijusiais su tarpiniais patikrinimais ir mokslo metų trukme.
Žiema Lietuvoje gali būti ne tik graži, bet ir pavojingai žvarbi. Tėvams dažnai kyla klausimų: ar saugu vaiką leisti į mokyklą, kai termometras rodo -20°C? Ar darželinukai vis tiek bus vedami į lauką?
Nuo šių mokslo metų pradžios Kretingos rajono Darbėnų gimnazija pradėjo mokinius maitinti savarankiškai – maistas mokiniams ir visai gimnazijos bendruomenei gaminamas pačioje gimnazijoje. Tai pirmoji rajono mokykla po daugiau kaip dešimtmečio maitinimo organizavimą perėmusi į savo rankas.
Pasibaigus priėmimo į mokyklas terminui, dauguma tėvų gali lengviau atsikvėpti. Uostamiestyje šiemet šis procesas vyko pakankamai sklandžiai, nors pastebėta, kad kasmet tėvai ieško vis naujų būdų, kaip apeiti sistemą.
Reikalingi sprendimai šalies mastu: iš telefonų – į mokyklą!
„Kai kas nors man pasako, kad į bendrojo ugdymo mokyklą atėjo vienas autistiškas vaikas, kuris keičia viską, gal net griauna sistemą, aš kviečiu – atvažiuokite į mūsų mokyklą. Mes tokių vaikų turime beveik du šimtus ir niekas negriūna“, – sako Raimonda Juknevičienė, Kauno Prano Daunio ugdymo centro, vienintelės autistiškų vaikų mokyklos Lietuvoje, direktorė.
Švietimo ir mokslo ministerija pratęsė terminą, iki kada abiturientai gali pasirinkti, kokius brandos egzaminus jie nori laikyti. Tiesa, norintieji koreguoti savo pasirinkimą turi suskubti, mat tai padaryti galima iki sausio vidurio.
Uostamiestyje šiais metais bent po vieną maksimalų 100 balų įvertinimą iš brandos egzaminų gavo 91 abiturientas. Du iš jų, Klaipėdos licėjaus auklėtinė Agata Janušonytė bei Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos abiturientas Tautvydas Kuklys, pelnė net po keturis šimtukus.
Klaipėdos miesto savivaldybė primena, kad jau nuo liepos 1 d. prasideda prašymų dėl socialinės paramos mokiniams priėmimas. Parama skirta mokslo reikmenims įsigyti ir nemokamam maitinimui 2023-2024 mokslo metais.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pranešė, jog nuo rugsėjo iš Ukrainos atvykę mokiniai bus integruojami į bendras klases kartu su lietuvių moksleiviais.
Džiaugiamės Lietuvos žiniasklaidos pasitikėjimu mūsų portalu. Šįkart kalbėjomės apie valstybinius ir privačius darželius, esminius skirtumus, kainų pokyčius ir rinkos tendencijas. Patarėme tėveliams, į ką atkreipti dėmesį renkantis savo vaikui mokyklą ar darželį.
