Trumpėjančios dienos, mažiau saulės šviesos, mokyklos krūvis ir besikeičiantys santykiai su bendraamžiais – rudenį paaugliams tenka susidoroti su ne vienu iššūkiu. Kartais tėvams atrodo, kad vaikas tapo irzlesnis, uždaresnis, greičiau pavargsta ar vis dažniau renkasi laiką leisti savo kambaryje. Tačiau kaip atskirti įprastus paauglystės emocijų svyravimus nuo ženklų, rodančių, kad vaikui reikia daugiau pagalbos?
Psichologai pabrėžia: paauglio emocijas veikia ne tik hormoniniai pokyčiai ar charakteris. Svarbūs ir miego įpročiai, mokyklos aplinka, santykiai, dienos šviesa bei bendras gyvenimo ritmas. Todėl rudenį verta ne skubėti taisyti vaiko elgesį, o pirmiausia pabandyti suprasti, ką jis išgyvena.
Kodėl paauglystėje emocijos tokios intensyvios?
Paauglystė – laikotarpis, kai jaunas žmogus sparčiai keičiasi fiziškai, emociškai ir socialiai. Jis mokosi geriau suprasti savo jausmus, savarankiškai priimti sprendimus, kurti tapatybę ir atrasti savo vietą tarp bendraamžių.
Tai gali reikšti, kad vieną dieną paauglys jaučiasi pasitikintis savimi ir kupinas energijos, o kitą – jautriai reaguoja į kritiką, konfliktą su draugu ar, suaugusiojo akimis, visai nereikšmingą pastabą.
JAV Nacionalinio psichikos sveikatos instituto (NIMH) specialistai pabrėžia, kad paauglystėje smegenys vis dar vystosi, įskaitant sritis, svarbias emocijų reguliavimui, planavimui ir sprendimų priėmimui. Tai nereiškia, kad paaugliai negali kontroliuoti savo elgesio. Tačiau jiems gali reikėti daugiau laiko, patirties ir suaugusiųjų pagalbos, kad išmoktų tinkamai reaguoti į stiprius jausmus.
Svarbu prisiminti: emocijų intensyvumas nėra savaime blogo auklėjimo, tingumo ar nepagarbos ženklas. Paaugliui reikia ir ribų, ir galimybės būti išgirstam.
Kaip ruduo gali paveikti paauglio savijautą?
1. Mažiau dienos šviesos – daugiau nuovargio ir prastesnė nuotaika
Rudenį trumpėja šviesusis paros metas, daugiau laiko praleidžiama patalpose, o rytais tenka keltis dar neprašvitus. Kai kuriems žmonėms tai gali būti susiję su energijos, miego ir nuotaikos pokyčiais.
Amerikos psichologų asociacija (APA) ir JAV Nacionalinis psichikos sveikatos institutas (NIMH) aiškina, kad sezoniniai šviesos pokyčiai gali būti susiję su biologinio laikrodžio veikla ir sezoninio afektinio sutrikimo simptomais.
Paauglys gali dažniau skųstis nuovargiu, jausti motyvacijos stoką, sunkiau susikaupti ar norėti daugiau miegoti. Vis dėlto ne kiekviena prastesnės nuotaikos diena reiškia sezoninę depresiją. Savijautą taip pat gali veikti mokymosi krūvis, santykiai ir nepakankamas poilsis.
Ką gali padaryti tėvai? Skatinti vaiką kasdien išeiti į lauką šviesiuoju paros metu, net jei oras nėra malonus. Pasivaikščiojimas po pamokų ar aktyvi veikla savaitgalį gali padėti palaikyti kasdienį ritmą ir geresnę savijautą.
2. Grįžimas į mokyklą didina emocinį krūvį
Po vasaros atostogų tenka iš naujo prisitaikyti prie ankstyvo kėlimosi, pamokų, namų darbų, kontrolinių ir papildomų veiklų. Vyresniems paaugliams prie to prisideda nerimas dėl pažymių, ateities pasirinkimų, socialinio statuso ir santykių.
Kartais emocinis nuovargis pasireiškia ne liūdesiu, o pykčiu. Paauglys gali greičiau susierzinti, ginčytis dėl smulkmenų, vengti pokalbių arba atidėlioti užduotis.
Tokiose situacijose verta pasidomėti ne tik tuo, ar vaikas atliko namų darbus, bet ir tuo, kiek jėgų jam kainuoja kasdieniai įsipareigojimai.
Užuot klausę „Kodėl vėl nieko nepadarei?“, pabandykite: „Matau, kad pastaruoju metu esi pavargęs. Kas tau dabar sunkiausia?“
Toks klausimas padeda pradėti pokalbį ne nuo kaltinimo, o nuo bandymo suprasti.
3. Bendraamžių santykiai gali tapti dar jautresni
Paauglystėje draugystės, priėmimas į grupę ir kitų nuomonė dažnai tampa itin svarbūs. Konfliktas su draugu, atstūmimas, patyčios ar nemaloni patirtis socialiniuose tinkluose gali paveikti savivertę ir nuotaiką.
Suaugusiesiems kartais norisi pasakyti: „Nekreipk dėmesio, susirasi kitų draugų.“ Tačiau paaugliui konkretus konfliktas gali atrodyti labai reikšmingas, net jei po kelių mėnesių jis jau bus pamirštas.
Pirmiausia verta pripažinti jo jausmus: „Suprantu, kad tau skaudu“, „Atrodo, ši situacija tau labai svarbi“ arba „Nori apie tai papasakoti, ar šiandien norėtum tiesiog pabūti ramiai?“
Tai nereiškia, kad tėvai turi pritarti visiems paauglio sprendimams. Tai reiškia, kad vaikas gali jaustis saugus kalbėdamas apie savo patirtį.
4. Miego trūkumas gali sustiprinti emocijų svyravimus
Miegas svarbus atminčiai, dėmesio koncentracijai, emocijų reguliavimui ir fizinei sveikatai. Paaugliams jo dažnai trūksta dėl ankstyvų pamokų, vėlyvo mokymosi, bendravimo internetu ar ilgo naršymo telefone.
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) 13–17 metų paaugliams rekomenduoja reguliariai miegoti 8–10 valandų per parą.
Kai miego nepakanka, paaugliui gali būti sunkiau susikaupti, išlaikyti kantrybę ir susidoroti su kasdieniu stresu. Todėl prieš darant išvadą, kad vaikas tapo tingus ar apatiškas, verta įvertinti jo miego režimą.
Padėti gali gana paprasti dalykai: panašus gulimosi ir kėlimosi laikas, ramesnis vakaras, mažiau ekranų prieš miegą ir realistiškas namų darbų planas.
5 patarimai tėvams: kaip padėti paaugliui rudenį?
1. Klausykitės daugiau, nei patarinėkite.
Ne kiekvienam paaugliui reikia iš karto pateikto sprendimo. Kartais svarbiausia žinoti, kad jis gali pasikalbėti nebijodamas kritikos ar moralizavimo. Galite tiesiog paklausti: „Ar nori, kad padėčiau ieškoti sprendimo, ar dabar tiesiog nori išsikalbėti?“
2. Padėkite išlaikyti dienos ritmą.
Reguliarus miegas, valgymas, mokymosi laikas ir poilsis suteikia daugiau nuspėjamumo. Nesiekite tobulo režimo – pradėkite nuo vieno ar dviejų įpročių, kuriuos paauglys pats sutinka išbandyti.
3. Skatinkite judėjimą ir laiką lauke.
Pasivaikščiojimas, važiavimas dviračiu, šokiai ar kita vaikui patinkanti veikla gali padėti mažinti įtampą ir palaikyti emocinę gerovę. Geriau pasiūlyti bendrą veiklą nei paversti sportą dar viena privaloma užduotimi.
4. Neatimkite teisės į blogą dieną.
Paauglys neprivalo kasdien būti linksmas, produktyvus ir socialus. Leiskite jam išgyventi nusivylimą ar liūdesį, kartu išlaikydami aiškias šeimos taisykles ir pasirūpindami, kad sunkumai netaptų ilgalaike izoliacija.
5. Domėkitės, kas vyksta už namų durų.
Jei paauglys užsisklendžia, verta švelniai pasidomėti, kaip jam sekasi mokykloje, su draugais ir internete. Neverskite iškart visko papasakoti. Nuoseklus domėjimasis ir pagarba privatumui padeda kurti pasitikėjimą.
Kada liūdesys gali būti daugiau nei įprasti paauglystės sunkumai?
Svarbu nepainioti trumpalaikių emocijų svyravimų su užsitęsusiais psichikos sveikatos sunkumais. Jungtinės Karalystės Nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS) atkreipia dėmesį, kad paauglių depresija gali pasireikšti ne tik liūdesiu, bet ir dirglumu, atsitraukimu nuo draugų, beviltiškumo jausmu bei susidomėjimo anksčiau mėgta veikla praradimu.
Tėvams verta sunerimti, jei pastebima, kad paauglys:
- ilgiau nei dvi savaites didžiąją laiko dalį jaučiasi prislėgtas, beviltiškas ar neįprastai irzlus;
- praranda susidomėjimą veiklomis, kurios anksčiau teikė džiaugsmą;
- ryškiai pasikeičia jo miego ar valgymo įpročiai;
- vis labiau vengia draugų ir šeimos;
- sunkiai susitvarko su mokykla ar kasdiene veikla;
- kalba apie savęs žalojimą, nenorą gyventi ar savo bevertiškumą.
Dvi savaitės nėra priežastis laukti, jei simptomai sunkūs ar sparčiai blogėja. Tokiu atveju verta kreiptis į šeimos gydytoją, vaikų ir paauglių psichologą arba psichiatrą. Jei kyla tiesioginis pavojus paauglio saugumui, reikia skubios pagalbos.
Sezoninis afektinis sutrikimas taip pat gali pasireikšti vaikams ir paaugliams, tačiau jo negalima nustatyti vien pagal tai, kad rudenį pablogėjo nuotaika. Specialistui svarbu įvertinti simptomų pobūdį, trukmę, poveikį kasdieniam gyvenimui ir pasikartojimą skirtingais metų laikais.
Svarbiausia – ne pataisyti paauglio nuotaiką, o padėti jam jaustis suprastam
Ruduo gali būti metas, kai susideda keli veiksniai: mažiau dienos šviesos, didesnis mokymosi krūvis, miego trūkumas ir sudėtingesni santykiai. Tačiau kiekvienas paauglys šį laikotarpį išgyvena skirtingai.
Tėvams nebūtina turėti atsakymą į kiekvieną klausimą ar išspręsti visas vaiko problemas. Kartais daugiausia padeda paprastas, nuoširdus dėmesys, kantrybė ir žinojimas, kad namuose galima kalbėti apie bet kokius jausmus.
Paaugliui svarbu ne tik išgirsti, kad viskas bus gerai, bet ir pajusti, kad net tada, kai jam nėra gerai, jis nelieka vienas.

Palikti komentarą