Daugeliui tėvų mokyklinė ekskursija pirmiausia asociuojasi su išlaidomis, logistiniais rūpesčiais ar tiesiog „laisva diena nuo pamokų“. Tačiau psichologai ir ugdymo specialistai pabrėžia: išvykos už mokyklos ribų yra kritiškai svarbi vaiko socialinės ir emocinės raidos dalis.
Pagrindinis šių metų pokytis – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimas išskirti atostogų laikus jaunesniems ir vyresniems mokiniams. Jei jūsų šeimoje yra ir pradinukas, ir abiturientas, tikėtina, kad jie namuose „prasilenks“.
Dauguma tėvų mano, kad ruošti vaiką mokyklai reiškia išmokyti jį skaityti Tolstojaus tomus ar mintinai skaičiuoti iki tūkstančio. Tačiau tiesa ta, kad mokytojai labiausiai džiaugiasi ne „mažaisiais genijais“, o vaikais, kurie moka patys užsisegti striukę.
Šis straipsnis skirtas tėvams, kurių pavasario ramybę drumsčia artėjantys prašymų teikimo terminai. Lietuvoje šis procesas dažnai primena strateginį žaidimą, tačiau supratus taisykles, įtampos lieka kur kas mažiau.
Kai vaikas ruošiasi svarbiems atsiskaitymams, tėvų vidinis „nerimo variklis“ užsikuria pilnu pajėgumu. Mes pradedame projektuoti savo neįgyvendintas svajones arba baimes dėl jų finansinio saugumo. Stop. Prisiminkite: tai jų egzaminai, jų klaidos ir jų pasiekimai.
Artėjant rugsėjui, daugelis tėvų puola į lengvą paniką: „Ar jis jau pažįsta visas raides? Ar moka sudėti iki dvidešimties?“. Tačiau pedagogai ir psichologai vieningai tvirtina – akademines žinias vaikas pasivys, bet emocinis nepasiruošimas gali paversti pirmuosius mokslo metus tikru iššūkiu tiek vaikui, tiek visai šeimai.
Dauguma abiturientų egzaminų dieną bijo ne pačių klausimų, o „juodosios skylės“ efekto – būsenos, kai dėl streso staiga atrodo, jog galvoje neliko nė vienos minties. Psichologai teigia, kad tai yra tiesioginė „kovok arba bėk“ reakcija. Kai smegenys suvokia egzaminą kaip grėsmę gyvybei, jos išjungia loginį mąstymą (prefrontalinę žievę) ir perduoda kontrolę emociniam centrui (migdoliniam kūnui).
Štai apžvalga, paremta LAMA BPO (Lietuvos aukštųjų mokyklų bendrojo priimaus organizavimo), Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) bei STRATA (Vyriausybės strateginės analizės centro) duomenimis.
Dar prieš kelerius metus apie įtraukųjį ugdymą kalbėjome kaip apie ateities planą. Šiandien, 2026-aisiais, tai tapo mūsų švietimo sistemos stuburu. Kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo jo gebėjimų ar poreikių, turi teisę mokytis kartu su savo bendraamžiais artimiausioje ugdymo įstaigoje.
Artėjant antrajam mokslo metų pusmečiui, vyresniųjų klasių moksleivių šeimoms aktualiausi tampa egzaminų tvarkaraščiai ir pavasario atostogų planavimas. Šiais metais ugdymo procesas pasižymi keliais esminiais pokyčiais, susijusiais su tarpiniais patikrinimais ir mokslo metų trukme.
Žiema Lietuvoje gali būti ne tik graži, bet ir pavojingai žvarbi. Tėvams dažnai kyla klausimų: ar saugu vaiką leisti į mokyklą, kai termometras rodo -20°C? Ar darželinukai vis tiek bus vedami į lauką?
Nuo šių mokslo metų pradžios Kretingos rajono Darbėnų gimnazija pradėjo mokinius maitinti savarankiškai – maistas mokiniams ir visai gimnazijos bendruomenei gaminamas pačioje gimnazijoje. Tai pirmoji rajono mokykla po daugiau kaip dešimtmečio maitinimo organizavimą perėmusi į savo rankas.
Pasibaigus priėmimo į mokyklas terminui, dauguma tėvų gali lengviau atsikvėpti. Uostamiestyje šiemet šis procesas vyko pakankamai sklandžiai, nors pastebėta, kad kasmet tėvai ieško vis naujų būdų, kaip apeiti sistemą.
Reikalingi sprendimai šalies mastu: iš telefonų – į mokyklą!
Per kelerius paskutinius metus ženkliai sumažėjo chemijos valstybinį brandos egzaminą laikančiųjų skaičius.
