Artėjant rugsėjui, daugelis tėvų puola į lengvą paniką: „Ar jis jau pažįsta visas raides? Ar moka sudėti iki dvidešimties?“. Tačiau pedagogai ir psichologai vieningai tvirtina – akademines žinias vaikas pasivys, bet emocinis nepasiruošimas gali paversti pirmuosius mokslo metus tikru iššūkiu tiek vaikui, tiek visai šeimai.
Dauguma abiturientų egzaminų dieną bijo ne pačių klausimų, o „juodosios skylės“ efekto – būsenos, kai dėl streso staiga atrodo, jog galvoje neliko nė vienos minties. Psichologai teigia, kad tai yra tiesioginė „kovok arba bėk“ reakcija. Kai smegenys suvokia egzaminą kaip grėsmę gyvybei, jos išjungia loginį mąstymą (prefrontalinę žievę) ir perduoda kontrolę emociniam centrui (migdoliniam kūnui).
Štai apžvalga, paremta LAMA BPO (Lietuvos aukštųjų mokyklų bendrojo priimaus organizavimo), Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) bei STRATA (Vyriausybės strateginės analizės centro) duomenimis.
Dar prieš kelerius metus apie įtraukųjį ugdymą kalbėjome kaip apie ateities planą. Šiandien, 2026-aisiais, tai tapo mūsų švietimo sistemos stuburu. Kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo jo gebėjimų ar poreikių, turi teisę mokytis kartu su savo bendraamžiais artimiausioje ugdymo įstaigoje.
Artėjant antrajam mokslo metų pusmečiui, vyresniųjų klasių moksleivių šeimoms aktualiausi tampa egzaminų tvarkaraščiai ir pavasario atostogų planavimas. Šiais metais ugdymo procesas pasižymi keliais esminiais pokyčiais, susijusiais su tarpiniais patikrinimais ir mokslo metų trukme.
Žiema Lietuvoje gali būti ne tik graži, bet ir pavojingai žvarbi. Tėvams dažnai kyla klausimų: ar saugu vaiką leisti į mokyklą, kai termometras rodo -20°C? Ar darželinukai vis tiek bus vedami į lauką?
Nuo šių mokslo metų pradžios Kretingos rajono Darbėnų gimnazija pradėjo mokinius maitinti savarankiškai – maistas mokiniams ir visai gimnazijos bendruomenei gaminamas pačioje gimnazijoje. Tai pirmoji rajono mokykla po daugiau kaip dešimtmečio maitinimo organizavimą perėmusi į savo rankas.
Pasibaigus priėmimo į mokyklas terminui, dauguma tėvų gali lengviau atsikvėpti. Uostamiestyje šiemet šis procesas vyko pakankamai sklandžiai, nors pastebėta, kad kasmet tėvai ieško vis naujų būdų, kaip apeiti sistemą.
Reikalingi sprendimai šalies mastu: iš telefonų – į mokyklą!
Per kelerius paskutinius metus ženkliai sumažėjo chemijos valstybinį brandos egzaminą laikančiųjų skaičius.
Artėjant pagrindiniams brandos egzaminams būsimiems studentams aktualiausiu klausimu tampa – kur stoti? Jau nuo birželio 1 d.prasidėjo 2024 m. pagrindinis priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas.
„Kai kas nors man pasako, kad į bendrojo ugdymo mokyklą atėjo vienas autistiškas vaikas, kuris keičia viską, gal net griauna sistemą, aš kviečiu – atvažiuokite į mūsų mokyklą. Mes tokių vaikų turime beveik du šimtus ir niekas negriūna“, – sako Raimonda Juknevičienė, Kauno Prano Daunio ugdymo centro, vienintelės autistiškų vaikų mokyklos Lietuvoje, direktorė.
Švietimo ir mokslo ministerija pratęsė terminą, iki kada abiturientai gali pasirinkti, kokius brandos egzaminus jie nori laikyti. Tiesa, norintieji koreguoti savo pasirinkimą turi suskubti, mat tai padaryti galima iki sausio vidurio.
2022 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija priėmė sprendimą pakeisti bendrojo ugdymo programas, kad jos atitiktų vaikų raidos pokyčius, visuomenės vystymosi poreikius, globalias tendencijas. Tačiau vadovėlių leidėjai atkreipia dėmesį, kad patvirtinus naująsias programas, nebuvo pasirūpinta tinkamu ugdymo priemonių prieinamumu, o tai veda į švietimo sistemos stagnaciją.
Uostamiestyje šiais metais bent po vieną maksimalų 100 balų įvertinimą iš brandos egzaminų gavo 91 abiturientas. Du iš jų, Klaipėdos licėjaus auklėtinė Agata Janušonytė bei Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos abiturientas Tautvydas Kuklys, pelnė net po keturis šimtukus.
