Pasibaigus priėmimo į mokyklas terminui, dauguma tėvų gali lengviau atsikvėpti. Uostamiestyje šiemet šis procesas vyko pakankamai sklandžiai, nors pastebėta, kad kasmet tėvai ieško vis naujų būdų, kaip apeiti sistemą.
Pasibaigus priėmimui, mokyklų jau laukia kitas iššūkis – iki birželio vidurio sukomplektuoti mokinių klases. Būna atvejų, kad šiai procedūrai koją kiša patys tėvai. Pedagogai pasakoja, jog kai kurie gimdytojai nuslepia svarbius faktus apie savo atžalas ir, artėjant mokslo metų pradžiai, mokinių sąrašus tenka koreguoti iš naujo.
Problemos tos pačios
Apibendrindamas priėmimo į mokyklas rezultatus Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyrius pastebėjo, kad kiekvienais metais registruojant moksleivius kyla tos pačios problemos. Neišvengta jų ir šiemet. Ne visi mokiniai, ypač gyvenantys Klaipėdos rajone, pateko į pageidaujamas mokyklas.
„Pirmenybė teikiama Klaipėdos miesto gyventojams, o prašymų teikėjai gyvena ne uostamiestyje. Tradiciškai pasitaikė atvejų, kai sistemose nesutapo gyvenamoji ir deklaracijos vietos.
Buvo gausu prašymų iš asmenų, seniau deklaravusių gyvenamą vietą, todėl trumpiau gyvenantys mokyklos teritorijoje ne visi patenka, neužtenka tiek vietų, koks yra teritorijoje poreikis“, – šių metų problemas apžvelgė savivaldybės Švietimo skyrius.
Pasitaikė ir klaidinančių deklaracijų – kilo ne vienas įtarimas dėl neteisingų duomenų pateikimo. Pavyzdžiui, su vienu vaiku vienas iš tėvų deklaruotas Klaipėdos mieste, su kitu – vienas iš tėvų deklaruotas ne Klaipėdos mieste.
Bandydami gauti vietą pageidaujamoje mokykloje klaipėdiečiai vaikus deklaravo pas giminaičius – senelių, dėdžių, tetų (tėvų brolių, seserų) namuose.
„Šiemet pasitaikė atvejų, kai tuo pačiu adresu gyvenamąją vietą nurodė kelios (2-3 ir daugiau) skirtingos šeimos. Pavyzdžiui, aptiktas atvejis, kai vienu adresu deklaruotos net kelios dešimtys šeimų, arba iš tos pačios klasės kelių šeimų vaikai deklaruoti tuo pačiu adresu ir pretenduoja į tą pačią mokyklą“, – informavo Švietimo skyrius.
Buvo nustatyta, kad deklaruotos mokinių gyvenamosios vietos yra komercinės paskirties patalpose, pastatuose (verslo sandėliuose, biure, kirpykloje), viešbutyje, „Booking“ nuomojamuose butuose, apartamentuose.
Reikalauja nuomos dokumentų
Tėvai išbando ir dar vieną būdą, kaip apeiti sistemą – teikdami prašymą nurodo, kad gyvena nuomotame būste, esančiame mokyklai priskiriamoje teritorijoje. Tačiau ir čia praslysti nepavyksta – mokyklos reikalauja nuomos dokumentų.
„Jie ateina į mokyklas pildyti prašymų, bet nuomos atvejais deklaruotais adresais negali įrodyti gyvenamosios vietos – nepateikia reikiamų dokumentų.
Mokykloms būtina pristatyti Registrų centre registruotas nuomos sutartis, vietoje jų jie pateikia panaudos sutartis. Iškart suprantame, kad bandyta gudrauti“, – komentavo savivaldybės Švietimo skyriaus specialistai.
Būta ir atvejų, kai skirtingose švietimo įstaigose nurodyti ne tie patys vaiko gyvenamosios vietos adresai. Pavyzdžiui, ikimokyklinio ugdymo įstaigoje nurodo vienokį adresą arba mokantis muzikos mokykloje nurodo, kad gyvena kitu adresu nei registruojantis sistemoje į bendrojo ugdymo mokyklą ir pan.
Vis dar stebima tendencija, kai mokantis progimnazijoje tėvai deklaruoja vaiko gyvenamąją vietą arčiau pageidaujamos mokyklos, o ruošiantis registruotis į gimnaziją, vienas iš tėvų su vaiku persideklaruoja arčiau pageidaujamos gimnazijos ir tampa tos teritorijos „gyventoju“.
Ne visiems ramu
Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos direktoriaus Nikolajaus Petunovo teigimu, nors registracija į mokymo įstaigas jau baigėsi, eilė laukiančiųjų patekti į gimnaziją vis dar yra.
„Laukia per 20 mokinių, visi jie – iš Klaipėdos rajono. Vaikai laukia ir tikisi, kad galbūt per vasarą kas nors išsibrauks iš sąrašų ir jie pateks į mūsų gimnaziją. Turime pilnas klases. Priėmėme tiek, kiek ir buvo planuota, ir dar teko suformuoti naują klasę. Vietoje 7 turime 8 bendrojo ugdymo klases“, – sakė N. Petunovas.
Suformuoti dar ir antrą papildomą klasę mokykla nepajėgi, tad į kokias mokyklas registruosis tie 20 laukiančiųjų – neaišku.
Šiemet rudenį „Žemynoje“ mokysis 240 devintokų. Dešimtoje – tik du naujokai, nes klasės užpildytos.
„Nors visoje Lietuvoje yra problemų su mokytojais, kurių trūksta, šiai dienai pas mus – ramu. Pedagogų pakanka. Labai tikiuosi, kad situacija per vasarą nepasikeis iš esmės ir rugsėjį jų liks tiek, kiek yra dabar“, – tikisi mokyklos vadovas.
Kai kurie tėvai mokyklų administracijos neinformuoja apie tai, kad jų atžalos turi specialiųjų poreikių. Tokie nutylėjimai anksčiau ar vėliau paaiškėja ir apsunkina mokyklų darbą siekiant teisingai sukomplektuoti būsimų naujokų klases.
Slepia duomenis apie sveikatą
Vitės progimazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Kristina Stankutė-Matė, apibendrindama registracijos rezultatus pastebėjo, kad šiemet viskas vyko be didelių nesusipratimų.
„Kiek galėjome priimti, tiek priėmėme. Suformuotos yra 4 naujos pirmos ir 5 penktos klasės. Didelių tėvų nusiskundimų nesulaukėme.
Į kitas klases negalėjome priimti pavienių mokinių, nes jos yra pilnos, po 20-30 vaikų. Bendradarbiavome su kitomis mokyklomis ir derinome, kur priregistruoti vaikus, kurie neturi prioritetų pagal gyvenamąją vietą. Mano žiniomis, nuskriaustų neliko“, – sakė K. Stankutė-Matė.
Anot jos, dabar laukia kitas darbas – iki birželio vidurio reikia sukomplektuoti klases.
Ir štai čia, pastebi pokalbininkė, pasitaiko nesusipratimų, kurie trikdo sklandų darbą. Kai kurie tėvai mokyklų neinformuoja apie tai, kad jų atžalos turi specialiųjų poreikių.
„Norėtųsi, kad klasės, kuriose mokysis šie vaikai, būtų mažesnės, deja, tokių galimybių neturime, tenka prisitaikyti. Jau kurį laiką pastebime, kad yra tėvelių, slepiančių arba nutylinčių, kad jų atžalos turi specialiųjų poreikių. Pradėjus lankyti mokyklą tie poreikiai vis tiek tampa matomi.
Nežinau, kodėl tėvai taip elgiasi. Galbūt jiems patiems sunku tai pripažinti, gal mano, kad nepastebėsime. Bet nutylėjimai labai apsunkina darbą, juk turime tinkamai paruošti klases, kad, pavyzdžiui, vienoje klasėje nebūtų daug tokių vaikų, o kitoje – nė vieno“, – kalbėjo Vitės progimnazijos atstovė.
Dažniausiai taip elgiasi tų mokinių tėvai, kurie turi vidutinių spec. poreikių. Gal jie mano, jog pakeitus mokyklą vaikas iš esmės pasikeis, arba yra įsitikinę, kad vaikas pajėgs mokytis be spec. pagalbos. Deja, tokie nutylėjimai tik apsunkina mokytojų darbą ir nėra naudingi pačiam vaikui.
Negavę vietos pyksta
Tauralaukio progimnazijos direktorė Rima Narkienė „Vakarų ekspresui“ sakė, kad šiemet teko atlaikyti nepatekusių į mokyklą vaikų tėvų nepasitenkinimą ir priekaištus.
Į šią mokyklą nepateko 11 būsimų pirmokų, visi jie buvo nukreipti į kitas mokyklas. 10 penktokų nukreipti į Vitės progimaziją.
Direktorė pastebėjo, kad teikdami prašymus kai kurie tėvai eilinį kartą bandė gudrauti nurodydami klaidingą deklaruotą gyvenamąją vietą. Visi atvejai buvo patikrinti ir išaiškinti.
Nuo ateinančių metų šioje progimnazijoje bus sukomplektuotos 3 pirmosios klasės, į 5 klasę priimta 18 naujokų.
Norai nesutampa su galimybėmis
Savivaldybės Švietimo skyriaus duomenimis, šiemet daugiausia į pirmąsias klases užregistruotų prašymų sulaukė Tauralaukio (252 prašymai, laisvų vietų 76), Simono Dacho (241 prašymas, laisvų vietų 120), „Versmės“ – (193 prašymai, laisvų vietų 96) ir „Verdenės“ (183 prašymai, laisvų vietų 96) progimnazijos.
Vertinant prašymus į devintąsias klases, situacija panaši kaip ir ankstesniais metais – klaipėdiečiai labiausiai norėjo, kad jų gimnazistai mokytųsi „Ąžuolyno“ gimnazijoje, į šią mokyklą sulaukta 358 prašymų (laisvų vietų 180). Antroje vietoje – Vytauto Didžiojo gimnazija, į bendrąsias šios gimnazijos klases sulaukta 387 prašymų (laisvų vietų 120).
Toliau rikiuojasi Baltijos ir „Žemynos“ gimnazijos. Į bendrąsias klases Baltijos gimnazijoje užregistruota 324 (laisvų vietų 90), į „Žemynos“ – 300 (laisvų vietų 120) būsimų gimnazistų.
Vaida Jutkonė, VE.LT
Palikti komentarą