Akimirka, kai atsidarai stojimų sistemą ir pamatai, kad prie tavo pasirinktų studijų programų nešviečia žodis „Priimtas“, gali atrodyti paralyžiuojanti. Atrodo, kad visas tavo kruopščiai suplanuotas gyvenimas subyrėjo į šipulius, o aplinkinių lūkesčiai tave tiesiog prispaudė prie žemės.
Nors šiuo metu jausti neviltį, pyktį ar liūdesį yra visiškai normalu, tai nėra tavo ateities pabaiga. Priešingai – tai gali būti pradžia kažko, apie ką dabar net nepagalvoji.
Štai ką apie šią patirtį sako užsienio psichologai ir kaip jie pataria elgtis, kai negauni norimo studento bilieto.
1. Leisk sau išgyventi gedulą (tai moksliškai pagrįsta)
JAV klinikinė psichologė dr. Christina Iglesia pabrėžia, kad neįstojimas į norimą universitetą sukelia realų praradimo jausmą. Tu „gedi“ ne paties pastato ar programos, o vizijos, kokį savo gyvenimą įsivaizdavai artimiausius ketverius metus.
Ką daryti? Nebandyk apsimesti, kad viskas gerai. Jei norisi verkti – verk. Jei norisi pabūti vienam – pabūk. Psichologai įspėja, kad emocijų slopinimas tik prailgina streso būseną. Leisk sau liūdėti kelias dienas, tačiau nustatyk tam tikrą ribą, kada pradėsi keltis iš lovos ir žvalgytis aplinkui.
2. Atskirk savo vertę nuo universiteto vardo
Didžiausia būsimų studentų klaida – tapatinti savo asmeninę vertę su aukštosios mokyklos sprendimu. Stanfordo universiteto psichologė Carol Dweck, išgarsėjusi savo „Augimo mąstysenos“ (angl. Growth Mindset) teorija, teigia, kad nesėkmes turėtume vertinti ne kaip nuosprendį savo intelektui, o kaip informaciją.
„Neįstojimas nereiškia, kad esi „nepakankamai protingas“. Tai reiškia, kad šiais metais, esant tam tikram konkursui ir tam tikriems kriterijams, sistema suveikė ne tavo naudai. Tai situacijos, o ne tavo asmenybės įvertinimas.“ – Carol Dweck.
Tavo talentas, kūrybiškumas ir gebėjimas pasiekti tikslų niekur nedingo – jie vis dar yra tavyje, nepriklausomai nuo to, ar turi universiteto studento statusą.
3. Akistata su „Metų pertrauka“ (Gap Year)
Vakarų Europoje ir JAV „Gap Year“ (laisvi metai tarp mokyklos ir universiteto) yra ne gėda, o prestižas ir brandos ženklas. Harvardo universitetas savo priėmimo laiškuose netgi aktyviai skatina studentus apsvarstyti galimybę pasiimti laisvus metus prieš pradedant studijas.
Psichologas dr. Josephas Luciani pažymi, kad metai pertraukos padeda jaunam žmogui išbristi iš mokyklinio „konvejerio“ ir geriau suprasti save. Ką galima nuveikti per šiuos metus?
Savanorystė: Tai ne tik padeda kitiems, bet ir stiprina tavo CV bei leidžia pamatyti pasaulį iš kitos perspektyvos.
Darbas ar praktika: Pabandęs dirbti tave dominančioje srityje (net ir žemiausioje pozicijoje), suprasi, ar tikrai nori studijuoti tą specialybę.
Kursai ir įgūdžiai: Užsiregistruok į nuotolinius kursus (Coursera, Udemy), išmok programuoti, kurti dizainą ar patobulink užsienio kalbą.
4. Sėkmė priklauso ne nuo įstaigos, o nuo tavęs
Garsus JAV sociologas ir autorius Malcolmas Gladwellas savo knygose dažnai analizuoja elitinių universitetų fenomeną. Jo tyrimai rodo, kad motyvuoti, ambicingi studentai pasiekia lygiai tokių pačių karjeros aukštumų nepriklausomai nuo to, ar jie baigė prestižinį universitetą, ar mažiau žinomą kolegiją, ar išvis pasirinko alternatyvų kelią.
Svarbiausia yra tavo vidinė motyvacija. Jei tu nori išmokti, tu rasi būdų skaityti knygas, lankyti seminarus ir megzti pažintis be jokio diplomo. Universitetas yra tik vienas iš įrankių, bet ne vienintelis kelias.
Praktinis planas: nuo ko pradėti šiandien?
Jei šiuo metu jautiesi pasiklydęs, atlik šiuos tris žingsnius, kuriuos rekomenduoja karjeros psichologai:
Išjunk socialinius tinklus kelioms dienoms. Nematyk kitų džiaugsmo šūksnių apie įstojimą. Šiuo metu tau reikia susitelkti į save, o ne lyginti savo vidų su kitų išore.
Išanalizuok alternatyvas. Ar yra papildomas priėmimo etapas? Ar yra panašių studijų programų kolegijose? Ar verta perlaikyti egzaminus kitais metais? Žinojimas, kad variantų yra, mažina paniką.
Parašyk planą B ir C. Kai smegenys mato konkretų planą (pvz., „iki spalio dirbsiu, o nuo lapkričio pradėsiu ruoštis pakartotiniam stojimui“), jos nustoja signalizuoti apie pavojų ir pereina į problemų sprendimo režimą.
Gyvenimas retai kada teka tiesia linija. Daugelis sėkmingiausių pasaulio žmonių – nuo verslininkų iki rašytojų – patyrė skaudžių atstūmimų būtent karjeros pradžioje. Šiandieninis tavo „ne“ tėra posūkis kelyje, o ne aklavietė. Pasinaudok šiuo laiku, kad taptum stipresnis, brandesnis ir pasiruošęs tiems iššūkiams, kurie tavęs laukia ateityje.
Palikti komentarą