MOKSLO ĮRODYTA, kad kryptingas ir tikslingas ugdymas pirmaisiais vaiko gyvenimo metais turi didžiulės įtakos sėkmingai jo intelekto ir kalbos raidai, norui ar nenorui mokytis, santykiams su žmonėmis – suaugusiaisiais ir bendraamžiais, jo savivertei, savijautai, elgesiui ir net tolesnio jo gyvenimo sėkmei. Nustatyta, kad vaikams, kurie iki mokyklos lankė vaikų darželį ar kitą ikimokyklinio ugdymo įstaigą bent […]
Daktaras Nikolas Kardaras — vieno didžiausių JAV reabilitacijos centro „The Dunes East Hampton“ vykdantysis direktorius, buvęs „Stony Brook Medicine“ klinikos profesorius, parašęs knygą „Šviesos vaikai: kaip priklausomybė nuo ekranų užvaldo mūsų vaikus ir kaip nutraukti transą“.
Šiuolaikiniai vaikai, kaip ir mūsų dabartinė visuomenė, nori greito rezultato. Jiems svarbus ne mokymo ir mokymosi procesas, o būtent rezultatas. Toks požiūris skatina vaikų nekantrumą, jiems sunku susikaupti ir įveikti ilgiau trunkančius darbus ar užduotis, išklausyti draugus ir dirbti komandoje. Poreikį norimą rezultatą pasiekti greitai lemia itin dažnas naudojimasis technologijomis ir socialiniais tinklais – kai […]
Tai amžinas klausimas: kur prasideda ir baigiasi mokyklos pareigos? Už ką atsako tėvai, o už ką – mokytojai?
Kiekvienas, auginantis atžalas, sutiks, jog vaikų mityba – ypač svarbi ir apie ją tenka galvoti ne tik sėdant prie bendro stalo, bet ir kas rytą išleidžiant vaiką į mokyklą. Norisi, kad mažųjų racionas būtų turtingas maistine prasme, skanus ir įdomus. Tačiau tai, kas patinka tėvams, ne visuomet priimtina vaikams. Specialistai dalinasi mintimis, kodėl verta mokyklinukams […]
„Intravertiškiems vaikams susirasti draugų dažnai būna sudėtinga“, – rašo psichologė Molly Owens. Anot jos, intravertiški vaikai dažnai neranda vietos triukšmingose, veiksmo pilnose erdvėse, tokiose kaip, pavyzdžiui, žaidimų aikštelės. Jiems sunkiau pradėti pokalbį, tad dažnas mieliau renkasi mėgstamos knygos teikiamą saugumą.
Pirmadienį Bernardinai.lt buvo publikuota pirmoji teksto apie Suomijos švietimo sistemą dalis. Tekste remiamasi švedų mokslininko, Londono ekonomikos mokykloje (angl. London School of Economics) daktaro disertaciją apsigynusio Gabrielio Hellerio Sahlgreno monografija „Tikrosios suomių pamokos“. Šioje knygoje autorius gina tezę, jog dažnai politikos formuotojai netiksliai bando nusakyti, kas yra suomiškosios švietimo sistemos „stebuklo“ esmė.
Visai neseniai jam sukako keturiolika. Bet šį berniuką pažįsta visa Didžioji Britanija ir jau vadina šiuolaikiniu vunderkindu bei „mažuoju Monet“. Vaikinukas išgarsėjo ne dėl gražių akių – jis iš tiesų turi išskirtinį talentą. Tokį išskirtinį, kad palyginimas su Monet – tai anaiptol ne pagyra, o užuomina, kad sulaukėme didžiojo impresionisto reinkarnacijos.
Galbūt nedaug klaipėdiečių žino, kad Klaipėdos vaikų ligoninėje esančiu kompiuteriniu tomografu tyrimai atliekami ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Be to, čia kai kuriais atvejais tyrimą atlikti galima net tą pačią dieną.
Vienos Anglijos mokyklos auklėtinių tėvai pasiskundė, kad vaikams taikomos per griežtos elgesio taisyklės, tuo tarpu švietimo įstaigos vadovai tikina, kad tokia tvarka būtina doram mokinių auklėjimui.
Vaiko auklėjime lemiamą vaidmenį atlieka šeimos klimatas, sąlygojamas šeimos narių tarpusavio santykių. Jei tėvai negali rasti bendros kalbos ir pasiekti konsensuso, tai negalės ir vaiko išmokyti pasiekti tarpusavio supratimo su aplinkiniais.
Mes kuriame darželį, kuriame vaikas gali džiaugtis vaikyste bei tenkinti svarbiausius prigimtinius savo poreikius – judėti, patirti pažinimo džiaugsmą, mokytis draugauti, svajoti, būti savarankiškas.
Mes visi pereiname šiuos periodus. Žinoma, kiekviena šeima turi savo ypatumų, bet psichologų teigimu, kiekvienam amžiaus tarpui būdingas tam tikras požiūris į pasaulį ir į savo tėvus. Vaikystė – mūsų artimiesiems turbūt paprasčiausias ir maloniausias laikotarpis iki kol tampame paaugliais. Augant, mums pradeda atrodyti, kad niekas mūsų nesupranta. Bet tai netiesa. Tėvai visada priima vaikus […]
Vaikai gali patirti įvairių jausmų. Kartais jie tampa tokie intensyvūs, kad ima trukdyti mokytis ir žaisti. Dauguma specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) mokinių patiria trumpalaikį arba ilgalaikį stresą, kas sąlygoja nerimą, baimes ir kitus sunkius išgyvenimus.
Vienas žymiausių edukacijos guru pasaulyje suomis Pasi Sahlbergas jau daug metų kalba apie tai, kaip Suomijos švietimo sistemos pokyčiai padėjo gimtinei pasiekti vienus geriausių rezultatų PISA pasiekimų testuose (2000 m). Šalis stengėsi sistemingai paversti mokytojo profesiją patrauklia gabiems moksleiviams, todėl buvo keliama stojimo į pedagoginius universitetus kartelė, užsibrėžta visiems mokytojams suteikti magistro laipsnį, kokybišką išsilavinimą. Salhbergas taip pat […]
