Perėjimas į naują mokyklą yra reikšmingas įvykis ne tik vaikui, bet ir visai šeimai. Tai natūralus streso, bet kartu ir didžiulio asmeninio augimo metas. Vaikams tenka palikti komforto zoną, o tėvams – išmokti laviruoti tarp palaikymo ir erdvės suteikimo.
Rugsėjo 1-oji pirmokui yra vienas didžiausių gyvenimo lūžio taškų. Perėjimas iš saugios, pažįstamos darželio aplinkos į griežtesnę mokyklos struktūrą vaikui sukelia natūralią adaptacinę įtampą. Vakarų vaikų psichologai pabrėžia, kad baimė prieš naujus mokslo metus nėra elgesio sutrikimas – tai sveikintinas emocinis atsakas į neapibrėžtumą.
Pirmosios rugsėjo dienos šeimoje, kurioje auga būsimas pirmokas, dažniausiai atneša ne tik džiaugsmą, bet ir nemažai nerimo. Tai milžiniškas pokytis vaiko gyvenime: keičiasi jo dienotvarkė, aplinka, taisyklės ir lūkesčiai. Psichologų bei ugdymo specialistų teigimu, sėkminga vaiko adaptacija mokykloje didžiąja dalimi priklauso nuo to, kaip šiam etapui pasirengę patys tėvai.
Vasarai skaičiuojant paskutines dienas, daugelio šeimų namuose ima tvyroti vos pastebimas, bet kasdien stiprėjantis jaudulys. Vaikų laukia nauji iššūkiai, draugai ir nepažintos temos, o tėvų – finansiniai rūpesčiai, logistikos galvosūkiai ir dienotvarkės pokyčiai. Nors nauji mokslo metai asocijuojasi su nauja pradžia, šis etapas dažnai atneša ir nemažai streso.
Mokyklinių prekių mugės ir spalvotos lentynos pirmokų tėvams dažnai kelia ne tik džiaugsmą, bet ir galvos skausmą. Išrinkti kuprinę būsimam pirmokui – tai ne tik estetikų ir vaiko mėgstamų herojų klausimas. Specialistų teigimu, netinkamai parinkta kuprinė gali sukelti lėtinius nugaros, kaklo bei pečių skausmus ir neigiamai paveikti besivystančią vaiko laikyseną.
Dauguma tėvų mano, kad ruošti vaiką mokyklai reiškia išmokyti jį skaityti Tolstojaus tomus ar mintinai skaičiuoti iki tūkstančio. Tačiau tiesa ta, kad mokytojai labiausiai džiaugiasi ne „mažaisiais genijais“, o vaikais, kurie moka patys užsisegti striukę.
Šis straipsnis skirtas tėvams, kurių pavasario ramybę drumsčia artėjantys prašymų teikimo terminai. Lietuvoje šis procesas dažnai primena strateginį žaidimą, tačiau supratus taisykles, įtampos lieka kur kas mažiau.
Per mažos porcijos, nekokybiškas, neskanus, atšalęs maistas, per anksti numatytas pietavimo metas ar per mažai laiko kokybiškai pavalgyti, maisto švaistymo problema – tokia kasdienybė Lietuvos mokyklose?
Artėjant mokslo metų pradžiai, daugiau tėvų dėmesio reikia ne tik būsimiems pirmokams, bet ir penktokams, gimnazistams ar keičiantiems mokyklą dėl kitų priežasčių. Laukiantys pokyčiai vyresniems vaikams ir paaugliams taip pat dažnai kelią jaudulį, nerimą ar net baimę.
Artėjant rugsėjo 1-ajai Klaipėdos mokyklose dar nėra sukomplektuotos visos klasės, daugėja mokinių iš Ukrainos, vyksta ir mokytojų paieška. Svarbiausia, kad beveik nevėluoja mokyklų remonto darbai.
Uostamiesčio darželius lankančių vaikų tėvai jau dabar gali pradėti taupyti, nes nuo rudens teks dar plačiau praverti pinigines. Atžalų maitinimas per mėnesį kainuos maždaug 22 eurais brangiau. Net kelis kartus spalį brangs ir Savivaldybės biudžetinių sporto mokymo įstaigų paslaugos.
Kovo 3-ąją prasidėjo priėmimas į Klaipėdos miesto mokyklų pirmas klases. Tačiau jau nuo pat registracijos pradžios tėveliams kilo neaiškumų.
Ar įsivaizduojate, kaip gali susitikti lietuviai, gyvenantys nuo Meksikos iki Australijos? O kaip kartu gali mokytis įvairių mokomųjų dalykų ir tuo pat metu stiprinti patriotiškumo ir bendrystės jausmą? Tokią galimybę turi visi lietuviai, gyvenantys bet kurioje pasaulio pusėje – jie gali prisijungti prie „Pasaulio lietuvių mokyklos“.
Artėjant mokslo metams, labai svarbu ne tik būsimiems pirmokams, pradinukams, bet ir paaugliams padėti pasiruošti mokyklai. Ypač tai aktualu po nuotolinio mokymosi, nes nemažai vaikų ir paauglių gali jausti nerimą dėl grįžimo į klases.
Prasidėjo prašymų dėl socialinės paramos mokiniams priėmimas. Parama teikiama mokinio reikmenims įsigyti ir nemokamam maitinimui 2021-2022 mokslo metams.
