Gyvenimas griūva ne dėl neišlaikytų egzaminų, o dėl padoraus santykio, padoraus bendravimo, sutarimo tarp žmonių trūkumo. Toks patyrusio specialisto pastebėjimas turėtų būti išgirstas daugelio mokytojų ir tėvų, kurių vaikų mokslo rezultatai jau baigiami tikrinti.
Klasėje vietoje lentos – televizorius, moksleivių rankose ne vadovėliai, o planšetiniai kompiuteriai, be to – jokių namų darbų, nebent kūrybinės užduotys. Tai ne moksleivių svajonė, o realybė. Būtent šitaip dirba praėjusią savaitę sostinėje Metų mokytojos premija apdovanota Klaipėdos Simono Dacho progimnazijos fizikos mokytoja ekspertė Virginija Birenienė.
Kodėl kiekvienais metais Lietuvoje vis jaunesni vaikai praranda motyvaciją mokytis? Kodėl į pirmą klasę ateina vaikai, turintys daug akademinių žinių, bet stokojantys kitų įgūdžių? Koks yra tėvų vaidmuo vaiko gyvenime jam pradėjus lankyti mokyklą? Apie tai ir kitus šiandieniniams tėvams rūpimus klausimus kalbame su Vilniaus Valdorfo mokyklos pradinių klasių mokytoja Edita Kazanavičiene.
Išmaniųjų technologijų naudojimas lėtina vaikų smulkiosios motorikos vystymąsi, įspėja Didžiosios Britanijos medikai. Kad vis daugiau vaikų, pradėję lankyti mokyklą, netaisyklingai laiko rašymo priemones, pastebi ir Lietuvos pedagogai bei specialistai. Jie pataria lavinti ne tik mažų, bet ir vyresnių vaikų smulkiąją motoriką, mat išlavinti pirštų judesiai didina vaikų pasitikėjimą savimi ir savivertę. Specialistai taip pat dalinasi, kokia smulkiąją motoriką lavinančia veikla atitraukti alfa kartos vaikus nuo išmaniųjų ekranų.
Pasitaiko, kad mamos ir tėčiai stengiasi realizuoti savas ambicijas ir neišsipildžiusias svajones per vaikus. Arba jiems labai norisi, kad vaikas būtų išsilavinęs geriau, nei kaimynų vaikas. Besivaikant rezultatų galima perkrauti vaiką ir apskritai atmušti norą mokytis.
PRISIJUNGIMAS