Gabus ir, atrodo, mokyklos suolui subrendęs šešiametis tėvams gali kelti klausimų – verta ar ne leisti jį į pirmą klasę? Vienos šeimos nori, kad vaikas dar turėtų galimybę pažaisti, pasidžiaugti vaikyste kiek ilgiau. Kiti linkėdami vaikui gero ateityje siekia, kad jis kuo anksčiau pradėtų išnaudoti savo gebėjimus, ugdytųsi, nestovėtų vietoje. Vienareikšmio atsakymo, kurį kelią pasirinkti, […]
Nuo šių metų rugsėjo 1 d. visi priešmokyklinukai ir pirmokai, nepaisant to, kokios yra šeimos pajamos, turi teisę ugdymo įstaigose gauti nemokamus pietus. Prašymus dėl nemokamų pietų reikia pateikti iki rugpjūčio 25 d.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Klaipėdos departamentas šiemet gegužės 20-21 dienomis atliko operatyviąją kontrolę, kurios metu vertino, kaip Klaipėdos miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose vykdomi Lietuvos sveikatos apsaugos ministro-valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. gegužės 11 d. sprendimo „Dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo organizavimo būtinų sąlygų“ reikalavimai.
„Man mokykloje neįdomu“, – jei Lietuvos tėvai už šią kas kartą iš savo vaikų išgirstą frazę gautų po eurą, gyventume kaip skandinavai. Mokytojų teigimu, interneto amžiuje gimusiems Z ir Alpha kartų vaikams įpūsti motyvacijos mokytis pavyksta kalbant jų kalba.
„Šios kartos mokiniams labai sunku išlaikyti dėmesį. Jie negali tiesiog ramiai sėdėti, kažką nurašyti nuo knygos ir pabraukti – jiems čia tragiška užduotis“, – sako pradinių klasių mokytoja Rima Berčiūnienė. Nors užduotis „nurašyti ir pabraukti“ iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti garantuojanti tvarką ir ramybę, neva visi mokiniai tyliai susikaupę dirbs, 27 metus mokytoja dirbanti Rima […]
„Patogiausia ir išmaniausia pratybų atsakymų svetainė! Pranešk draugams! Būk protingas“, – skambiu šūkiu 5-12 klasių mokinius pasitinka vienas iš daugelio tinklalapių internete. Apie svetaines, kuriose pateikiami mokyklose tebenaudojamų pratybų atsakymai, lietuvių kalbos rašiniai, referatai ir kalbėjimo įskaitai paruošta medžiaga, mokytojai prabyla vis garsiau.
Vaikai gali patirti įvairių jausmų. Kartais jie tampa tokie intensyvūs, kad ima trukdyti mokytis ir žaisti. Dauguma specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) mokinių patiria trumpalaikį arba ilgalaikį stresą, kas sąlygoja nerimą, baimes ir kitus sunkius išgyvenimus.
Prasidėjo antroji rugsėjo savaitė. Skubėjau namo, nes laukė gausybė darbų. Prie stotelės ant molio krūvos (toje vietoje vyksta kelio remontas) sėdėjo nedidelis berniukas mokykline uniforma, bet be kuprinės, ir graudžiai verkė. Pamačiau atvažiuojantį man tinkamą autobusą ir mano galvoje kilo dilema – važiuoti (juk tiek darbų) ar užkalbinti nelaimėlį.
Vaiko raidos sutrikimų pastebėję tėvai turėtų nedelsti ir kuo greičiau kreiptis į specialistus. „Kuo greičiau pradėsime su vaiku dirbti, tuo bus geresni rezultatai“, – sako logopedė Rita Nemčiauskienė, Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos Specialiosios pedagoginės pagalbos skyriaus vadovė.
Puikus rašytojo Nilo Geimano straipsnis apie skaitymo teikiamą naudą. Tai ne šiaip miglotas pamąstymas, o labai aiškus ir nuoseklus, atrodytų, akivaizdžių dalykų paaiškinimas.
Esu pradinių klasių mokytoja. Stengiuosi vaikams ugdyti tokias vertybes kaip draugiškumas, žingeidumas, atjauta. Tačiau dabar suabejojau, ar tik neatsilieku nuo gyvenimo?
Dviejų mokytojų komandos darbas su klase pasaulyje nėra švietimo naujovė. Jau prieš gerą dešimtmetį atlikta mokslinė studija, kuriai vadovavo JAV ir Azijos šalyse dirbantis profesorius S.Y. Jangas, atskleidė, kad mokinių, kuriuos klasėje vienu metu mokė du pedagogai, egzaminų rezultatai ir pasiekimai buvo vidutiniškai aukštesni. Be to, dauguma moksleivių įvertino, kad dirbti su dviem mokytojais jiems patiko labiau nei su vienu.
Pirmus metus internetu vykdomas priėmimas į Klaipėdos miesto mokyklas, nepraėjo be nesklandumų. Socialiniuose tinkluose jau pasipylė nepatenkintų tėvų skundai, kad vaikai nepateko į norimas ugdymo įstaigas.
Mokytojai ne visada pasako savo mokinių tėvams viską, ką norėtų. Kartais tam neturi galimybės, kartais bijo tėvų reakcijos arba tiesiog yra labai mandagūs. Vis dėlto esama šio to, ką reiktų pasakyti. Čia – keletas dalykų, kuriuos daugelis mokytojų norėtų priminti savo mokinių tėvams ar globėjams.
Tyrimai rodo, kad mokiniai Lietuvoje vieni nelaimingiausių ES. Kodėl gyvendami demokratinėje XXI amžiaus visuomenėje vaikus ugdome nedemokratiškai ir pagal senus principus? Turbūt atsakymas siejamas ne vien su švietimo gairėmis ar naujomis politikos koncepcijomis. Problemos šaknys slypi kur kas giliau: ne ministerijos dokumentų puslapiuose. Praktinis pasaulis liudija, kad prastai įgyvendinama gera teorija be praktikos devalvuoja. Ji […]
