Ką daryti, kai sužinai, kad mokykla, kurią lankė tavo vaikas, uždaroma, o priėmimas į kitas mokymo įstaigas jau pasibaigęs? Tokį galvosūkį šiomis dienomis kai kuriems Klaipėdos gyventojams pateikė žinoma edukologė Austėja Landsbergienė.

Sužibo švieselė tunelio gale – Švietimo ateities forumo ir „Consilium Educationis“ iniciatyva pavyko žengti žingsnelį sutarimo link, nustatant, nepatikėsite: bendruosius švietimo sistemos tikslus.

Vaizdo įrašas, kuriame Vilius Jurgaitis išsakė savo nuomonę apie mokyklą, internete sklinda tarsi virusas. Vos prieš savaitę į socialinį tinklą „Facebook“ įkeltas vaizdelis jau sulaukė daugiau 74 tūkstančių peržiūrų, šimtų komentarų ir beveik tūkstančio persidalijimų.

Dviejų mokytojų komandos darbas su klase pasaulyje nėra švietimo naujovė. Jau prieš gerą dešimtmetį atlikta mokslinė studija, kuriai vadovavo JAV ir Azijos šalyse dirbantis profesorius S.Y. Jangas, atskleidė, kad mokinių, kuriuos klasėje vienu metu mokė du pedagogai, egzaminų rezultatai ir pasiekimai buvo vidutiniškai aukštesni. Be to, dauguma moksleivių įvertino, kad dirbti su dviem mokytojais jiems patiko labiau nei su vienu.

Kartu su vasaros pradžia Lietuvą užplūdę karščiai varo į neviltį mokyklų bendruomenes. Mokyklų patalpos visiškai nepritaikytos vasariškai temperatūrai, o šiemet mokslo metai tęsis net iki birželio 21-osios.

Atėjus karštiems orams, kai patalpose temperatūra didesnė negu 28 laipsniai, ugdymo procesas gali būti koreguojamas, primena Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Užsiėmimus patariama rengti kitose erdvėse – lauke, parke ar vėsesnėse patalpose.

Mokytojai ne visada pasako savo mokinių tėvams viską, ką norėtų. Kartais tam neturi galimybės, kartais bijo tėvų reakcijos arba tiesiog yra labai mandagūs. Vis dėlto esama šio to, ką reiktų pasakyti. Čia – keletas dalykų, kuriuos daugelis mokytojų norėtų priminti savo mokinių tėvams ar globėjams.

Šių dienų mokyklose dažniausiai girdima kalbant apie mentorystės programas jauniesiems mokytojams, bet ne mokiniams, pastebi Gedimino miesto mokyklos vadovė Simona Boguckienė. Tačiau, pasak jos, mokykloje neužtenka pastangų individualizuoti užduotis, svarbi yra galimybė pažinti kiekvieną vaiką, o tuomet padėti siekti jam geriausių rezultatų.

Estijos švietimo sistema iš tiesų puikiai pasirodo tarptautiniuose reitinguose. Naudojant konvencininį, tačiau tikslų, PISA reitingų kriterijų, Estijos penkiolikmečiai jau daugybę metų gauna vienus aukščiausių įvertinimų. Estija spaudoje dažnai vadinama „naująja Suomija“ ir kitais skambiais epitetais, lyginančiais mažą Baltijos valstybę su pažangiausiomis švietimo sistemomis pasaulyje. 2015 m. Estija buvo tarp dešimties geriausių šalių matematikos ir skaitymo užduotyse, o štai moksliniai įgūdžiai […]

Kad ir kiek būtų kalbama apie lyčių lygybę, tačiau atskiros mergaičių ir berniukų mokyklos pasaulyje ne šiaip vis dar egzistuoja, o  yra puikiai vertinamos. Tarpukario Lietuvoje mergaičių ir berniukų mokymas atskirai nieko nestebino. Nors mokslininkai ir pedagogai nuolat ginčijasi apie mokymo atskirai privalumus ir trūkumus, privačiose mokyklose kuriamos atskiros berniukų ir mergaičių klasės, o Vakaruose, […]

GRETĖ KELPŠAITĖ jau antrus metus dirba edukacine psichologe viename Vilniaus darželių. Jos darbas apima tris laukus: vaikų, pedagogų ir tėvų konsultavimą. Pasak Gretės, viskas sukasi apie vaiką, tačiau kai ką pasiekti jo labui galima tik dirbant su ikimokyklinio ugdymo pedagogais ir tėvais. O į tokią naujovę kaip psichologas valstybinėje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje kol kas dar […]