Pirmadienį Bernardinai.lt buvo publikuota pirmoji teksto apie Suomijos švietimo sistemą dalis. Tekste remiamasi švedų mokslininko, Londono ekonomikos mokykloje (angl. London School of Economics) daktaro disertaciją apsigynusio Gabrielio Hellerio Sahlgreno monografija „Tikrosios suomių pamokos“. Šioje knygoje autorius gina tezę, jog dažnai politikos formuotojai netiksliai bando nusakyti, kas yra suomiškosios švietimo sistemos „stebuklo“ esmė.

Vaikai gali patirti įvairių jausmų. Kartais jie tampa tokie intensyvūs, kad ima trukdyti mokytis ir žaisti. Dauguma specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) mokinių patiria trumpalaikį arba ilgalaikį stresą, kas sąlygoja nerimą, baimes ir kitus sunkius išgyvenimus.

Vienas žymiausių edukacijos guru pasaulyje suomis Pasi Sahlbergas jau daug metų kalba apie tai, kaip Suomijos švietimo sistemos pokyčiai padėjo gimtinei pasiekti vienus geriausių rezultatų PISA pasiekimų testuose (2000 m). Šalis stengėsi sistemingai paversti mokytojo profesiją patrauklia gabiems moksleiviams, todėl buvo keliama stojimo į pedagoginius universitetus kartelė, užsibrėžta visiems mokytojams suteikti magistro laipsnį, kokybišką išsilavinimą. Salhbergas taip pat […]

Prasidėjo antroji rugsėjo savaitė. Skubėjau namo, nes laukė gausybė darbų. Prie stotelės ant molio krūvos (toje vietoje vyksta kelio remontas) sėdėjo nedidelis berniukas mokykline uniforma, bet be kuprinės, ir graudžiai verkė. Pamačiau atvažiuojantį man tinkamą autobusą ir mano galvoje kilo dilema – važiuoti (juk tiek darbų) ar užkalbinti nelaimėlį.

Iki rugsėjo 15 d. darželinukų ir moksleivių tėvai turi pasirūpinti privalomu atžalų sveikatos patikrinimu. Naujovė – nebereikia prašyti ir į ugdymo įstaigas pristatyti popierinių pažymų. Vis dėlto kai kurie gydytojai vis dar išduoda ir tokias.

„Brangūs paaugliai, ar mėgstate eiti į mokyklą? Nors ne, palaukite! Greičiausiai mokykla jums tėra prievolė, su kuria tenka taikytis. Jūs mieliau rinktumėtės leisti laiką peržiūrėdami socialinius tinklus arba eilinį serialą. Žinoma, taip pat nuveiktumėte ką nors naudingo, kad tik tai nebūtų susiję su mokykla.

Nuo rugsėjo atsisakius 094/a medicininės pažymos, kuria buvo pateisinamas vaikų neatvykimas į mokyklą dėl ligos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija savivaldybėms, mokykloms ir tėvams primena dėl pamokų pateisinimo tvarkos. Kaip ir iki šiol, ją nusistato mokykla, susitarusi su tėvais. Atsisakius medicininės pažymos, pamokų pateisinimo tvarka nesikeičia, tik ministerija siūlo papildyti mokyklos ir tėvų sudaromas sutartis […]

Trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose veikusios Karalienės Mortos mokykla Klaipėdoje užsidaro ir savo veiklą tęs Vilniuje bei Kaune. Tokia žinia klaipėdiečius šios mokyklos auklėtinių tėvus pasiekė liepą, kai priėmimas į daugelį kitų uostamiesčio mokyklų baigėsi, tad jie susidūrė su tikru galvosopiu, kur mokysis jų atžalos.

Ką daryti, kai sužinai, kad mokykla, kurią lankė tavo vaikas, uždaroma, o priėmimas į kitas mokymo įstaigas jau pasibaigęs? Tokį galvosūkį šiomis dienomis kai kuriems Klaipėdos gyventojams pateikė žinoma edukologė Austėja Landsbergienė.

Sužibo švieselė tunelio gale – Švietimo ateities forumo ir „Consilium Educationis“ iniciatyva pavyko žengti žingsnelį sutarimo link, nustatant, nepatikėsite: bendruosius švietimo sistemos tikslus.

Vaizdo įrašas, kuriame Vilius Jurgaitis išsakė savo nuomonę apie mokyklą, internete sklinda tarsi virusas. Vos prieš savaitę į socialinį tinklą „Facebook“ įkeltas vaizdelis jau sulaukė daugiau 74 tūkstančių peržiūrų, šimtų komentarų ir beveik tūkstančio persidalijimų.

Dviejų mokytojų komandos darbas su klase pasaulyje nėra švietimo naujovė. Jau prieš gerą dešimtmetį atlikta mokslinė studija, kuriai vadovavo JAV ir Azijos šalyse dirbantis profesorius S.Y. Jangas, atskleidė, kad mokinių, kuriuos klasėje vienu metu mokė du pedagogai, egzaminų rezultatai ir pasiekimai buvo vidutiniškai aukštesni. Be to, dauguma moksleivių įvertino, kad dirbti su dviem mokytojais jiems patiko labiau nei su vienu.