Poliklinika. Siauras koridorius, susiraukę suaugusieji, kaprizingi vaikai. Iš kabineto išeina įraudusi mama (labiau panaši į furiją), ji tempiasi už rankos kokių ketverių metų berniuką ir pro sukąstus dantis košia: „Tuojau pat užsičiaupk! Tu man gėdą darai! Liaukis, sakau, nerėk!”
Kodėl taip sunku atleisti? Kaip išsivaduoti nuo įsižeidimo? Tikriausiai ir jūs išbandėte daug būdų, bet pastebėjote, kad nė vienas nepadeda. Ir vis dėlto išeitis yra.
Visi žino, kad draugystė yra esminė sveiko ir laimingo gyvenimo dalis. Tačiau šiame „Facebook” ir internetinių socialinių tinklų amžiuje žodis „draugas” tiesiog nėra toks, koks buvo anksčiau. Kai augau, tik mažas vaikas ką tik sutiktą žmogų pavadindavo „draugu”; šiais laikais daugelis iš mūsų turi „draugų”, kurių iš tikrųjų niekada nebuvo sutikę.
Profesijos dėka pakankamai dažnai tenka klausytis pasakojimų apie žmonių vaikystę. Ir atspėkite, ką dažniausiai tokiais momentais jaučiu? Aš pykstu. Visą laiką pykstu ant tėvų, kurie pasirinko būtent tokius būdus bendrauti su vaikais.
Kai baigiasi pamokos mokyklose, vaikų darželiuose prasideda atostogos, tėvams didelis galvos skausmas, kur dėti vaikus, kuo juos užimti, nes vienų namuose palikti ištisomis dienomis nesinori. Teiravomės klaipėdiečių, kaip jie sprendžia šią problemą?
Vasaros vakarai daliai žmonių neatsiejami nuo įtraukiančios knygos atostogaujant, ilsintis gamtoje ar po dienos darbų.
Itin daug dėmesio kokybiškam laisvalaikiui skiriančios šeimos susiduria su amžina dilema – ar kelių mėnesių pertrauka nuo mokyklos nebus per ilga ir ar reikalingos papildomos ugdymo veiklos vasarą?
S. Tisseronas, psichiatras bei psichoanalitikas, pateikia tokį pavyzdį. Moteris, viena auginanti sūnų, darbe kentėjo seksualinį priekabiavimą. Namo ji pareidavo pavargusi, tyli ir prislėgta.
Prasidėjus vasarai, kur kas daugiau laiko vaikai praleidžia lauke rinkdamiesi aktyvius užsiėmimus vaikų žaidimų aikštelėse. Jų galima rasti ir bendrose miesto erdvėse, daugiabučių kiemuose ir bene kiekvienoje gyvenvietėje.
Tai, kaip esame vertinami kitų, kaip vertiname patys save ir kitus žmones – yra labai svarbi kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis, lydinti mus nuo pats ankstyvos vaikystės. Gavus blogą įvertinimą, gali nukentėti pasitikėjimas savimi, o tai gali paveikti ir tolimesnius mokymosi ar darbo rezultatus. Kaip teigia specialistai, norint to išvengti, išlaikyti savivertę ir gebėti kritiškai save […]
Kaip tapti laimingesniu? Atsakymas paprastas – dėkoti. Dėkojant kitam žmogaus organizme išsiskiria laimės hormonai, tokie, kaip serotoninas, dėl to jaučiamės geriau, rodo moksliniai tyrimai.
Žmogaus amžių galima suskirstyti į šiuos etapus – kūdikystė, vaikystė, paauglystė, suaugusiojo amžius ir senatvė.
Prasidėjus vasaros atostogoms, tėveliai dažnai sunerimsta, kuo ir kaip reikėtų užimti savo vaikus, norint, kad jie viso laiko nepraleistų prie telefono ar kompiuterio ekrano.
Esminis žmogaus poreikis – būti kitų pripažintam, reikalingam, reikšmingam – yra gana svarbus žmogui. Tai padeda jaustis saugiau tarp kitų žmonių, gerina dvasinę, emocinę būseną, sudaro sąlygas kurti palankesnius tarpusavio santykius su aplinkiniais. Paauglystėje, kai pažiūros bei vertybės aktyviai formuojasi ir sykiu labai smarkiai keičiasi, šis poreikis, t. y. būti reikšmingam, vertingam, reikalingam, tampa itin […]
Pasitikėjimas yra pagrindinė laimingų santykių sąlyga. Tačiau kartais nutinka taip, kad kai kurie žmonės pasinaudoja gerumu ir ryžtasi labai piktiems poelgiams. Viena iš tokių situacijų buvo pasidalinta „Reddit“ tinkle.
