Mes visi pereiname raidos etapus, tačiau taip pat lengva viename iš jų įstrigti.
Mes judame per 4 raidos etapus – priklausomybę, priešingą priklausomybę, nepriklausomybę, tarpusavio priklausomybę.
Kiekvienas etapas turi savų ypatumų ir iššūkių, tačiau galima įstrigti tam tikrame etape.
Svarbiausia judėti į priekį – atpažinti iššūkius ir elgesiu įveikti praeities žaizdas.
Sigmundas Freudas sukūrė penkių žmogaus raidos etapų modelį, kiekvienam etapui būdingi saviti bruožai ir iššūkiai.
Tai buvo ne tik naudingas būdas pažvelgti į mūsų augimą, bet jis tikėjo, kad individai gali įstrigti, „užstrigti” tam tikruose etapuose, kurie visam laikui suformuoja juos suaugus.
Šiuolaikiškesnė versija yra Stepheno Covey brandos tęstinumas – keturių pakopų modelis.
Čia pateikiamos kiekvieno etapo ypatybės ir iššūkiai.
Pažiūrėkite, kas jums labiausiai tinka:
1 etapas. Priklausomybė
Trijų mėnesių vaikas nesugeba pats pasikeisti sauskelnių, o aštuonmetis negali pats nuvažiuoti į futbolo treniruotę.
Priklausomybė yra ta sritis, kurioje formuojasi santykių pagrindas, kurioje vaikas sužino, ar pasaulis ir kiti žmonės yra saugūs, patikimi ir galintys patenkinti jo poreikius.
Iššūkiai
Kai kuriems vaikams pasaulis nėra saugus, o globėjai nėra patikimi ar rūpestingi. Kad išgyventų šiame pasaulyje, daugelis vaikų anksti išmoksta būti itin budrūs – nuolat žvalgytis už kampo, labai jautriai reaguoti į aplinką, kad žinotų, jog yra saugūs.
Kiti eina kitu keliu ir anksti išsiugdo perdėtą nepriklausomybę, kai niekuo negalima pasikliauti. Yra tik aš ir aš, ir tokia pozicija vyrauja visą likusį gyvenimą.
Priešingame poliuje yra tie vaikai, kurie, užuot buvę apleisti, galbūt gavo per daug dėmesio – visada lepinami, visada globojami, visada dėmesio centre.
Jiems niekada nereikėjo kovoti ar kovoti savo pačių kovose, todėl jie niekada neatrado, ką gali, ir neišsiugdė pasitikėjimą savimi stiprinančios drąsos.
Būdami suaugę jie jaučiasi turintys teisę arba vis dar yra priklausomi – tikisi, kad kiti padės jiems jaustis geriau, išspręs jų problemas, vadovaus jų gyvenimui.
2 etapas. Priešinga priklausomybė
Apie tai kalbama ,,baisiųjų dvynių” laikotarpiu, kai mažyliai išmoksta pasakyti ,,ne” ir atsikirsti, tačiau tai išryškėja paauglystėje.
Tai vadinama priešpriešine priklausomybe, nes vis dar esate priklausomi – dauguma iš mūsų, sulaukę 13 metų, nesugebame susirasti savo buto ir darbo, – bet jūs bandote pasipriešinti.
Dabar atsitraukiate nuo tėvų ir įsitraukiate į bendraamžių grupę. Jie tampa jūsų nauja atrama. Tai žingsnis individuacijos link ir per bandymus ir klaidas su bendraamžiais atrandate, kas jūs esate atskirai nuo tėvų.
Iššūkiai
Kai kurie paaugliai neatsispiria – jie gali pasinerti į šiuos maištingus vandenis, bet niekada iš tikrųjų neišsivaduoti.
Tai geri vaikai, kurie anksti išmoko bijoti konfliktų ir stiprių emocijų ir padaryti tėvus bei kitus laimingus. Kadangi jiems trūksta jėgos, kurią gali suteikti tvirtai stovint ant žemės ar eksperimentuojant su gyvenimu, ši savybė ilgainiui gali juos pasivyti.
Būdami 32 metų, jie gali pykti ant tėvų dėl vaikystės nuoskaudų ir juos atkirsti arba įpusėjus gyvenimo amžiui išsiskirti ar užmegzti romanus. Trumpai tariant, paaugliškai maištauti ir eksperimentuoti, ko jiems trūko prieš daugelį metų.
Kaip ir priklausomybės atveju, kai kurie užstringa, šiuo atveju – savo maište. Jų tapatybė tampa ne tuo, kas jie yra, o tuo, kas jie nėra. Jie gali nukrypti į kraštutinumus ir gali būti linkę į priklausomybes ar santykius, kurių nesugeba suvaldyti. Todėl jie nuolat kovoja, jaučiasi neišklausyti, vieniši, pikti. Aš prieš pasaulį.
3 etapas. Nepriklausomybė
Idealiu atveju sėkmingai įveikiate šiuos du pirmuosius etapus. Jūs nusiraminate ir ne visada priekaištaujate tėvams.
Išvažiuojate į koledžą arba išsikraustote ir pradedate gyventi suaugusiojo gyvenimą, patys apmokate sąskaitas, priimate svarbius sprendimus, turite artimų draugų. Jūs tampate labiau savimi, o ne tik prieš tai buvusio žmogaus atvaizdu.
Tačiau šis etapas yra trapus, ypač pirmaisiais metais. Bijote vėl tapti priklausomi, būti mažu vaiku, todėl iš pradžių jūsų nepriklausomybė yra savarankiškumas.
Iššūkiai
Čia taip pat galite užstrigti. Kitaip nei traumuotas vaikas, jūs pasitikite kitais, tačiau jūsų kasdienis nepriklausomybės ir savęs suvokimas išlieka griežtas. Laikotės požiūrio ,,aš galiu pats”. Jums sunku prašyti pagalbos ar ją priimti, nes tai siejate su silpnumu.
4 etapas. Tarpusavio priklausomybė
Peržengiate tą savarankiškumo etapą ir pripažįstate, kad negalite visko padaryti vienas, kad galite kreiptis pagalbos į kitus ir kad tai nereiškia, jog esate silpnas, tai neturi įtakos jūsų savigarbai. Jūs žinote, kad galite stovėti savarankiškai, ir pasitikite, kad kiti gali būti parama.
Iššūkiai
Jūs artėjate prie tikslo, bet ne visai užbėgate už akių. Leidžiate kitiems padėti, bet jums reikia kontroliuoti situaciją.
Judėjimas į priekį
Ar galite išmokti judėti į priekį, jei kuriame nors etape įstrigote? Taip, ir svarbiausia yra išmokti šių įgūdžių, kad galėtumėte kurti patirtį, kurios reikia kiekviename etape.
Pavyzdžiui, jei jaučiate, kad nepasitikite arba suprantate, kad turite per daug teisių ar esate priklausomas, jūsų iššūkis – mažais žingsneliais atsigręžti į santykius arba išmokti valdyti savo gyvenimą, o ne priklausyti nuo kitų, kad jie tai padarytų už jus.
Jei esate įstrigę priešpriešinėje priklausomybėje, turite išmokti iššaukti savo maištingą pyktį į konstruktyvų kelią. Dar svarbiau, kad norėtumėte praktikuotis priimti sprendimus ir kurti planus remdamiesi ne savo reakcija į tai, ko nori ar ką sako kiti, o tuo, ko norite jūs.
Jei esate įstrigę savarankiškoje nepriklausomybėje, eksperimentuokite, kaip paleisti kontrolę, jausmą, kad viską turite padaryti. Jei esate savikritiškas, pasistenkite stumtelėti tą balsą atgal ir dirbkite su juo.
Neprivalote likti ten, kur esate. Galite išmokti gydyti praeities žaizdas dabartyje.
Palikti komentarą