Turiu sūnų ir mielą dukrytę. Pilnas komplektas. Ir visada džiaugiuosi, kai jie bendrauja su kitais vaikais. Sūnus darželyje perbučiavo visas mergaites. Jokio pavydo nejaučiau. Kas gali būti rimta tokiame amžiuje? O kai jau bus rimta, tuo labiau nėra prasmės pavydėti. Džiaugtis reikia.
O štai su dukrele – visai kita realybė. Kas tai yra – pati negaliu suprasti. Proto užtemimas? Visko gali būti.
O viskas dėl to, kad mamos klaikiai pavydi savo berniukų mano mažai mergaitei. Joms net bloga darosi, kai pamato, kaip jų berniukai staiga tampa džentelmenais ir pradeda gražiai asistuoti mano mergaitei. Kai žvelgia į ją švelniomis akimis.
Kokios mintys sukasi mamų galvose – nežinau. Žvelgia toli į priekį, nemato mano dukters kaip nuotakos savo sūnui ir dėl to išsigąsta? Tai čia apskritai klinikinis atvejis. Aš visai nesiruošiu su jomis vaikų krikštyti. Tegu sau draugauja. Nematau tame nieko blogo. Man, pavyzdžiui, jų sūneliai irgi gali būti nelabai simpatiški. Ir kaip žentų man jų taip pat nereikia. Bet! Tai ne priežastis skelbti mums karą.
Ir štai čia darosi visai nejuokinga. Viena višta perekšlė šaukia pro langą, kad jos berniukas, vos mus pamatęs, skubiai bėgtų namo. Kita apskritai uždraudė artintis. Trečioji darželyje nuteikinėja savo sūnų prieš mano dukrą. Jos akivaizdoje berniukas šaukia ant mano dukros, netgi smogti užsimoja, tačiau kai tik mama pasišalina, sūnus tuojau pat lekia pas maniškę.
Kodėl jos laužo savo berniukų psichiką?
Nejaugi taip sudėtinga suprasti, kad vaikas yra gyva ir autonomiška asmenybė. Kas dėsis vaiko galvoje po tokių dalykėlių? Nejaugi tos supermamytės nesusimąsto apie pasekmes?
Kokį pavojų jų berniukams kelia maža mergaitė?
Ir kodėl aš jau keletą metų stebiu štai tokį „mamyčių“ beprotnamį?
Jums reikia gydytis, tetulės. Kol dar nevėlu. Sūnus – ne nuosavybė. Jis gyvas žmogus. Jis turi jausmus.
Tokio mamos elgesio dėka sūnus įsisąmonins, kad mamos sprendimai yra svarbesni už jo paties jausmus ir norus. Kad mama yra vienintelė moteris, kurią galima mylėti. Kad įsimylėti – pavojinga. Mama nubaus. Mama privers pasielgti taip, kaip reikia jai.
Ir užaugs paklusnus manekenas, kuris taip susipainiojo, kad jau nebegali suprasti, ką iš tikrųjų jaučia ir ko iš tikrųjų nori.
Jis garantuotai turės problemų su normalių santykių užmezgimu. Ir palaipsniui ims suvokti, kas iš tikrųjų dėl viso to kalta.
Jums šito reikia?
Vaiką reikia paleisti. Patikėti jam jo nuosavą gyvenimą. Kol dar nevėlu.
Inforamcijos šaltinis: https://seimairnamai.eu/kas-negerai-su-berniuku-mamoms/
Palikti komentarą