Straipsniai apie vaikų ugdymo įstaigas

MOKSLININKĖS: ATSKIROS BERNIUKŲ IR MERGAIČIŲ MOKYKLOS – NE IŠEITIS

Ir dabar pasaulyje yra atskirų mokyklų berniukams ir mergaitėms, bet, pavyzdžiui, viena geriausių Škotijos mergaičių mokyklų du kartus per savaitę organizuoja pamokas kartu su berniukų mokykla, LRT RADIJUI sako Švietimo ir mokslo ministerijos Strateginių programų skyriaus vedėjo pavaduotoja dr. Rita Dukynaitė. „Švedų mokslininkų tyrimai rodo, kad berniuko ir mergaitės pora mokantis yra gerokai veiksmingesnė ir duoda geresnį rezultatą negu tada, kai dirba berniukas ir berniukas“, – pastebi tarptautinių moksleivių pasiekimų tyrimų koordinatorė.

Lietuvos edukologijos universiteto Raidos ir ugdymo psichologijos katedros vedėjos, docentės Dalios Nasvytienės teigimu, berniukų ir mergaičių skirtumus galima suderinti ir mokantis kartu, juolab kad mokykla bus skirtinga, o universitetas bendras: „Ar ne per vėlu universitete pamatyti, kad pasaulis yra skirtingas? […] Visi puikiai žinome, kad mišri komanda generuoja daugiau idėjų, sukuriamas stereoskopinis situacijos vaizdas, sprendimai įvairesni ir tinkamesnės sąlygos iššūkiams.“

Vyrauja stereotipas, kad berniukai tarsi turėtų pademonstruoti aukštesnius matematikos, kitų fizinių bei gamtos mokslų gebėjimus, o mergaitės – humanitarinių ir socialinių mokslų. O ką rodo tarptautinių pasiekimų tyrimai?

R. Dukynaitė: Kai po nepriklausomybės prasidėjo tyrimai, Lietuvos rezultatai tą susidariusį stereotipą atitiko. Iš tiesų berniukų matematinis raštingumas buvo aukštesnis nei mergaičių, o skaitymo gebėjimai – mergaičių. Dabar skalės pasislenka ir rezultatas yra įdomus. Mergaičių matematinis raštingumas toks kaip berniukų arba kai kuriais atvejais, pagal kai kurias turinio sritis, netgi aukštesnis. O skaitymo gebėjimų srityje mergaičių rezultatai yra stipriai aukštesni nei berniukų.

O kaip Lietuvos mergaitės ir berniukai atrodytų tarp kitų pasaulio bendraamžių?

R. Dukynaitė: Merginų skaitymo srities rezultatai būtų vieni geriausių, mes jau stipriai lenkiame net iškeltą Europos Komisijos strategijos 2020 m. rezultatą. Mūsų mergaičių žemiausi pasiekimai siekia vos 10 proc., kai EK reikalavimas – mažiau nei 15 proc. Berniukų yra daugiau nei 31 proc. Vertinant gamtos mokslų raštingumą, mūsų mergaičių rezultatai yra apie 12 proc. su trupučiu, o berniukų – jau daugiau. Šiek kitaip yra su matematiniu raštingumu.

Ar tokias akivaizdžias pasiekimų žirkles paliudija ir nacionaliniai moksleivių pasiekimų tyrimai, pagaliau – valstybinių brandos egzaminų rezultatai?

R. Dukynaitė: Nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai rodo labai panašias tendencijas per pastaruosius 10 metų. Tarptautiniai, nacionaliniai tyrimai ir netgi Nacionalinės mokyklų įvertinimo agentūros atliekama proceso stebėsena atskleidžia lygiai tą patį – mergaičių to ugdymo proceso rezultatai geresni nei berniukų.

Ką tokie rezultatai sako psichologui?

D. Nasvytienė: Pasiekimų testo rezultatus lemia dvi grupės veiksnių. Pirmieji – intelektiniai gebėjimai, arba tie gebėjimai, kurie yra vertinami, vadinamasis kietasis blokas. Kita grupė yra neintelektiniai veiksniai – motyvacija, asmenybės savybės ir tinkamas elgesys testavimo situacijos metu. 2001 m. daktarė Sigita Girdzijauskienė apgynė pirmąją disertaciją apie lietuvių vaikų intelektinius gebėjimus ir jos rezultatai, kalbant apie 6–16 metų vaikus, teigia, kad bendrieji intelektiniai berniukų ir mergaičių gebėjimai (žodiniai ir nežodiniai) nesiskiria. Tiesa, berniukai geriau atlieka daugelį užduočių, pavyzdžiui, informacijos, aritmetikos, kubelių konstravimo. Tačiau skirtumai nėra tokie dideli, kad lemtų reikšmingus skirtumus.

2013 m. atliktas vadinamasis Berlyno intelekto testas. Jis taip pat yra sutvarkytas Vilniaus universiteto psichologų ir vertina didesnius intelektinius gebėjimus, tačiau ten matome panašų rezultatą – lyčių skirtumai neryškūs, mergaitės nedaug lenkia vaikinus. Šis testas skirtas 12–16 metų vaikams, kai vertinamas apdorojimo greitis, atmintis, kūrybiškumas, vizualiniai ir žodiniai gebėjimai. […]

2014 m. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras adaptavo vaikų iki 3 metų raidos skalę, buvo vertinami tų pačių pavadinimų gebėjimai. Berniukų ir mergaičių iki 3 metų rezultatai nesiskiria, visiškai tokie patys atminties, konstravimo gebėjimo įverčiai. Mergaičių kiek aukštesni kalbinių gebėjimų ir socialinio elgesio gebėjimai, o Lietuvos berniukų – suvokimo gebėjimai. Kai palyginome su kolegų lenkų tyrimais, pamatėme, kad ir ten reikšmingų skirtumų nėra, tačiau mergaičių visi įverčiai aukštesni, išskyrus kalbinius gebėjimus. Noriu paminėti dar vieną faktą, kuris jau subendrintas su pasaulinių tyrimų duomenimis: abiejose išskirčių grupėse, t. y. vertinant ir labai gabius vaikus, ir turinčius mokymosi sunkumų, berniukų yra daugiau. Tai reiškia, kad berniukams, kalbant apie išskirtis, galioja abipusė tendencija, o mergaitės paklūsta vidutinės reikšmės gravitacijai.

R. Dukynaitė: Visi tyrimai rodo, kad dar 4 klasėje berniukų ir mergaičių atotrūkis nėra toks ryškus. Jis padidėja paauglystėje, 15-mečių grupėje. 15-mečių, nepriklausomai nuo to, kur jie mokosi, skirtumai tarp berniukų ir mergaičių mokymosi rezultatų yra tikrai labai dideli. Lietuva yra iš tų kelių šalių, kurios išsiskiria dideliu atotrūkiu tarp mergaičių ir berniukų rezultatų. Turiu hipotetinį įtarimą, kurio Lietuvos mokslininkai nėra tikrinę, bet Vakarų mokslininkai tai padarė – jie tyrė, kaip su mergaitėmis ir berniukais bendrauja tėvai.

Tėvai vyrai su savo dukromis kalba ilgesniais sakiniais, išsamiau, labiau paklausia, labiau išlaukia atsakymo. Mamos tokio didelio skirtumo kalbėdamosi su berniuku ir mergaite nedaro, bet vis dėlto, labai tiksliai žiūrint, ir jos su berniukais kalba trumpesniais sakiniais, labiau komandine intonacija. Tėvai ir žaislus perka stereotipiškai mąstydami: berniukams – mašinėlės, mergaitėms – lėlės, drabužėliai, baldeliai. Taip suponuojamas siauro naminio ūkio arealas. Taigi daroma prielaida, kad mes stigmatizuojame vaikus nuo ankstyvosios vaikystės. Tačiau negaliu kalbėti apie Lietuvą, nes dar nėra patikrinta, ar ir mūsų šeimos taip kalbasi ir elgiasi su savo vaikais.

O kaip kitoms šalims pavyksta akademiškai vienodai sėkmingai rengti ir mergaites, ir berniukus? Ką jos daro kitaip?

R. Dukynaitė: […] Jei pasižiūrėtume, ką daro kitos šalys, pamatytume labai panašių praktikų, bet vienos praktikos vienoje šalyje suveikia, kitos – ne. Tarkim, visame pasaulyje išpopuliarinta garsioji švedų skaitymo programa, kai vakarais per nacionalinį transliuotoją žymūs žmonės skaitydavo gerus, intelektualius informacinius tekstus ir grožinę literatūrą. Programa kainavo labai daug pinigų, bet paskui švedai labai nusivylė, nes, investavus daug lėšų ir pastangų, aukšto rezultato nebuvo – iš pirmūnų švedai nusmuko į 21 poziciją. Mes, kaip ir švedai, danai, kitos šalys, irgi darėme įvairių skaitymo programų.

Kitas labai reikšmingas veiksnys, pasiteisinęs ne vienoje šalyje, – nuoseklus darbas su šeima, su tėvais (žinoma, neatmetant mokyklos reikšmės). Kai vaikas mato, kad šeimos nariai nuolat mokosi, skaito, jį tai veikia teigiamai. Svarbios ir ugdymosi erdvės, kur vaikas gali būti mokomas mokytojo, kaip konsultanto, vedlio, vadovo, ir kur jis gali mokytis su draugu ar vienas. Lietuvoje, tarkim, nei tėvai, nei mokiniai, nei mokytojai nelabai pozityviai priėmė siūlymą, kad viduryje pamokų būtų vadinamoji laisvoji, arba vaiko, pamoka, kai jis gali eiti į biblioteką, skaityklą. Nors Olandijoje neįmanoma būtų suvokti, kad viduryje pamokų nėra darbo su savimi, refleksijos, galimybės pasirūpinti savo fiziologiniais poreikiais. Šitai Lietuvos mokyklose (išskyrus kai kurias privačias mokyklas) neprigijo, o Vakaruose tai labai populiaru ir duoda didelę pridėtinę vertę.

Be abejo, dar yra pagalbos sistema. Tai – pagalba mokytojui dirbant klasėje. Pas mus pagalbos specialistų yra, tik jų turėtų būti gerokai daugiau, bet Lietuvos ekonomika ir švietimo biudžetas pernelyg kuklus. Mes šiandien kalbamės tik apie pagalbą specialiųjų poreikių vaikams, bet ir specialiųjų poreikių vaikų samprata suprantama gana siaurai– kaip vaikų, turinčių kažkokių fizinių, intelektinių, sveikatos problemų. Pasaulio edukologijoje specialiųjų poreikių vaikai suprantami visiškai kitaip – iš esmės visi mes turime tam tikrų specialiųjų poreikių, o labai talentingi vaikai taip pat gali būti apleisti ir prarasti. […] Dar vienas aspektas – tinkamos mokymo priemonės. Jei mokytojas turi vieną mėgintuvėlį ir pasikuičia ant stalo, didelės vertės nesulauksime, nes vaikas tik stebi. Juk darydamas išmoksti geriausiai.

D. Nasvytienė: Suomijoje teko lankytis ne kartą ir būti jų mokyklose. Ten nustebino visiškas abejingumas vertinimo rezultatams. Svarbiausias dalykas ten – atmosfera klasėje. Jie viską atlieka kokybiškai.

R. Dukynaitė: Labai svarbi mokymąsi palaikanti kultūra. Mes labai dažnai numojame ranka ir sakome – ai, čia tokia smulkmė, neverta, mums reikia Pitagoro teoremą įrodyti… Bet iš tiesų labai svarbu mokytis ir kiekvienam vaikui daryti pažangą.

Kai kas mano, kad Lietuvai šiuo metu stinga atskirų mokyklų mergaitėms ir berniukams, kokios veikė iki karo Lietuvoje. Kaip manote, ar tokių mokyklų reikia?

D. Nasvytienė: Pati pažįstu išeivijos lietuvių, kurie yra baigę tokias mokyklas, labai gerai jas prisimena ir mano, kad labai tinkama praktika. Bet kaip specialistė pasakyčiau, kad kiekvienas laikotarpis atranda savo atsakymus į iššūkius. XXI a. ir diskursas, ir visuomenės nuomonė tikrai kitokia. 1950 m. garsi psichologė galėjo pasakyti sakinį, jog užtenka būti mergaite, kad gautum gerą pažymį, o dabar atsakymas būtų kitoks. Pagaliau mes daug daugiau žinome apie berniukų ir mergaičių mokymąsi, žinome, kad jis savitas, kad paauglystėje mergaičių „corpus callosum“ (lyg tiltas tarp abiejų pusrutulių) yra didesnis. Tai reiškia, kad mergaitės dažniau remiasi įvairia informacija, geriau perkelia dėmesį ir paskirsto skirtingai veiklai, o berniukai linkę labiau susitelkti ties viena veikla.

Atžvalga į tokius ir dar daugybę kitų skirtumų, manau, yra visiškai suderintina ir mokantis kartu. Juolab kad mokykla bus skirtinga, o universitetas bendras. Ar ne per vėlu universitete pamatyti, kad pasaulis yra skirtingas. Kalbantis minėti specialieji poreikiai. Juk sveikieji labai daug išmoksta iš tų, kurie, tarkim, yra kitokie. Visi puikiai žinome, kad mišri komanda generuoja daugiau idėjų, sukuriamas stereoskopinis situacijos vaizdas, sprendimai įvairesni ir tinkamesnės sąlygos iššūkiams.

R. Dukynaitė: Ir šiandieniniame pasaulyje yra mokyklų atskirai berniukams ir mergaitėms. Vis dėlto, pavyzdžiui, viena geriausių Škotijos mergaičių mokyklų du kartus per savaitę vykdo renginius, pamokas kartu su berniukų mokykla, nes tai būtina. Švedų mokslininkų tyrimai rodo, kad berniuko ir mergaitės pora mokantis yra gerokai veiksmingesnė ir duoda geresnį rezultatą negu tada, kai dirba berniukas ir berniukas. Žinoma, atskirų atvejų gali būti visokių – nustatyta, kad ir berniukas gali mergaitę nustumti, ir mergaitė gali būti aktyvesnė. […]

Kas labiausiai motyvuotų vaikus akademinei sėkmei?

D. Nasvytienė: Vaikus, kaip ir kiekvieną iš mūsų, motyvuoja pasitikėjimas savo jėgomis, supratimas, kad mokytis yra įdomu, o ne prievarta ar geras pažymys. Svarbus ir dialogas, geras asmeninis ryšys su mokytoju.

R. Dukynaitė: Nemanau, kad vaikus į priekį veža kažkokie kiti dalykai negu mus. Kodėl mes kokybiškai stengiamės dirbti? Žinoma, svarbu išgirsti vaiko reikmes. Pavyzdžiui, mes žinome, kad mergaitės jautresnės žodinei informacijai, balso niuansams, kad jos labiau mėgsta kreipinius, kur daugiau asmenvardžių, o berniukai labiau mėgsta trumpesnius liepiamuosius sakinius su aiškia nuoroda veikti. Taigi individualias skirtybes ir savitumą reikia gerbti, bet neakcentuoti jų, nes berniukų ir mergaičių mokyklos reiškia, kad mes iškeliame skirtumą, nors jie turi ir panašumų.

Jonė Kučinskaitė, LRT RADIJO laida „Dešimt balų“, LRT.lt

LRT logotipas

 

Informacijos šalinis: bernardinai.lt

Susijusios naujienos

Palikti komentarą

Palikti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas.