Vaikodiena.lt Author

– Oi, mažiuke, kaip čia reiks tave už vyro išleisti? – aidi sodrus, susižavėjimo kupinas vyro balsas. – Nenorrriu, – pajutusi pageidaujamą atsakymą, o gal tiesiog vardan neigimo, tėvo glėby krykščia trimetė. Akivaizdu, kad šis ryšys – tai judviejų džiaugsmas ir svarbi vaiko raidos sąlyga. Tėvas – pirmasis vyras dukros gyvenime. Šis santykis stipriai paveikia […]

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė pakeitimus, kuriais pataisoma liepos mėnesį startavusi nauja vaiko teisių apsaugos sistema. Pataisomis neliečiamas smurto prieš vaiką apibrėžimas, bet siūloma atsisakyti grėsmės lygių nustatymo vaikams ir pereiti prie vaiko situacijos ir poreikių vertinimo, o vaiko paėmimas iš tėvų ar globėjų būtų įmanomas tik kraštutiniais atvejais.

Nukritimai yra pagrindinė visų amžiaus grupių vaikų susižalojimų priežastis. Mažam vaikui pasaulis yra nepažintas ir viliojantis. Jam susipažįstant su supančia aplinka, neįmanoma išvengti lengvų traumų. Suklupti ar pargriūti yra natūralus savo galimybių pažinimo procesas. Nors daugelis nukritimų baigiasi tiesiog nestipriais nubrozdinimais ar lengvais sumušimais, tačiau galima patirti ir sunkių traumų: stiprų kraujavimą, kaulų lūžius, galvos […]

Į didįjį šių dienų vaikų ugdymo klausimą, neduodantį ramybės ne vieniems tėvams – kaip paskatinti vaiką daugiau skaityti? – paprasto atsakymo nėra, teigia Šiaulių universiteto literatūrologė, vaikų literatūros tyrinėtoja prof. dr. Džiuljeta Maskuliūnienė, ir pabrėžia – pomėgį skaityti geriausia mažiesiems skiepyti tiesiog savo pavyzdžiu.

Aleksis Brett kartu su vyru auklėja dešimt sūnų. Jai 38 metai. Daugiavaikei motinai tenka kruopščiai planuoti savo dienotvarkę. Aleksis kasdien keliasi pusę šešių. Ji rengiasi, pasidažo, daro šukuoseną. Po to žadina vaikus: 16-metį Kempbelą, 14-metį Charrisoną, 12-metį Kori, 9-metį Laklaną, 8-metį Broudį, 7-metį Broną, 5-metį Chanterą, trijų metukų Marką, dvejų Bleiką ir Rotgaidą, kuriam 7 […]

Daug kas siekia sužinoti, išsiaiškinti savo „tikruosius norus“, suprasti, ko gi jie nori „iš tikrųjų“. Kažkodėl manoma, kad tai išsiaiškinus, radikaliai pasikeis gyvenimas. Štai supratau, išsiaiškinau ir – op! – viskas susitvarkė, viskas gerai, gyvenimas pavyko. O štai mane labiau domina priežastis – kuriems galams jums žinoti, ko norite?

Iki šiol nemaža visuomenės dalis dar mano, kad po skyrybų vaikui nereikalinga pagalba, kad jis pats susitvarkys ir užsigydys patirto skausmo padarytas žaizdas. „Išties tėvų skyrybos vaikui sukelia skausmingų išgyvenimų, kurie vėliau gali sukelti dar sunkesnių pasekmių“, – teigia Šeimos ir asmens saviugdos centro „Bendrakeleiviai“ psichologė, nuo 2013 metų dirbanti su vaikų grupėmis, Veronika Klimenkiene.

Šiuo metu Lietuvoje daug diskutuojama vaikų teisių apsaugos ir pagalbos šeimai klausimu. Verta žinoti, kad Europa ir pasaulis yra daug pasiekę šiuo klausimu. Yra daug valstybių, ir ypač Europoje, kurios nuosekliai ir sėkmingai investuoja į paramą šeimoms ir vaikų teisių apsaugą.

Šv. Kalėdos – bene laukiamiausia metų šventė, tačiau pasiruošimas jai reikalauja nemažai laiko ir pastangų. Nerimas dėl padidėjusio tempo darbuose, išaugusių išlaidų ir dovanų paieškų mus kaip reikiant išsekina. Norime tobulos šventės, o vietoje to dažnai pasitinkame ją išvargę ir suirzę. Neretai viską vainikuoja dar ir barniai šventinę dieną. Tad ekspertai, ne tik atsako į […]

Namų darbai – neatsiejama mokymosi proceso dalis, kurią tenka išgyventi kiekvienam iš mūsų. Tačiau mokiniai dažniausiai į namų darbus žiūri nepalankiai, spyriojasi juos atlikti ir atidėlioja iki paskutinės minutės. Tad kaip palengvinti namų darbų keliamą naštą?

Žmogus yra humaBEING, o ne humanDOING! Labai, labai, labai… Labai. Įstrigo ši frazė, išgirsta klausant mokymų „online“. Kalbėjo apie tai, kaip vaikui (apie vaikus kalbėjo) ir net kiekvienam suaugusiam žmogui pasirinkti profesiją, kaip rasti savo vietą po saule. Patarė, kaip atsakyti sau į klausimą: „Ką noriu daryti kai užaugsiu?“. Dar niekada nebuvau girdėjusi tokio gero […]

Vaikų auklėjimas kiekvienoje šalyje skiriasi – įvairiose, pagal laimės indeksą ar geriausius mokslo pasiekimus pirmaujančiose valstybėse, aiškiai pastebimi skirtingi prioritetai ir taikomi metodai. Tad kokiais auginimo, auklėjimo ir ugdymo pavyzdžiais galima remtis ir kurie lietuviams yra priimtini, o kurie – ne?