Profesija, sulaužanti gyvenimą: vaikas neprivalo tęsti šeimos tradicijų

Senelis buvo garsus miestelio gydytojas. Abu tėvai – medikai, nors ir skirtingų sričių. Ar tokiu atveju ir vaikas savaime turi siekti mediko diplomo?

Vaikų psichologė Milda Karklytė-Palevičienė įsitikinusi, kad prievarta įgyta profesija gali sulaužyti žmogaus gyvenimą. Specialistė patarė, kaip vaikui padėti surasti tikrąjį savo kelią.

– Kaip gali paveikti žmogų, jei profesiją jam parenka tėvai?

– Negerai, jeigu tėvai tai daro dėl savęs, dėl to, kad reikia pratęsti šeimos tradiciją, o ne paiso vaiko norų. Kiekvienas vaikas yra kitoks, nesvarbu, kad gimsta toje pačioje šeimoje.

Iš patirties galiu pasakyti, kad net ir monozigotinių dvynių charakteriai būna visiškai skirtingi. Žinoma, vaikas gali paveldėti kokį nors polinkį.

Tokiu atveju tą polinkį tikrai reikėtų ugdyti. Svarbu atskirti tai, ko mes norime ir ką gali, ko nori pats vaikas. Į vaiką tėvai turėtų žiūrėti kaip į asmenybę. Jis nėra tėvų nuosavybė ar įrankis jų poreikiams tenkinti. Jeigu vaikas net turi tam tikrų gabumų, tačiau ta veikla jam nepatinka, jis neturėtų eiti prieš save. Ateityje tai gali atsiliepti jo psichikai.

Dabar plačiai kalbama apie depresiją, nerimą, užgniaužtą pyktį sau ir aplinkai. Neretai žmonės jaučiasi kaip kalėjime, kaip dėžėje, iš kurios negali išlipti.

– Kai kurie jau suaugę žmonės pasakoja esantys dėkingi tėvams, kad privertė mokytis. O kokie vaiko elgesio ženklai gali išduoti, kad tai – ne jo profesija?

– Viskas gerai, jei taip žmonės jaučiasi iš tikrųjų, jei jiems reikėjo tų ribų, kurias nustatė tėvai. Tačiau dalis gali būti užspaudę tikrąsias emocijas. Žmogų gali džiuginti pasiekimai, bet ar jis jaučiasi savimi?

Kalbant apie vaikų auklėjimą, tėvai dažnai painioja ribas ir priverstinę dienotvarkę net su psichologiniu smurtu. Kas vieniems yra taisyklės, atkaklumo mokymas, kitiems gali atrodyti kaip smurtas.

Gali būti, kad vaikas tiesiog aptingo ar pavargo, o tėvai jį grąžino į kelią norėdami išugdyti vaiko atkaklumą.

Norint atskirti šiuos ženklus, reikia tėvų sąmoningumo. Jei po kokios nors veiklos vaikas tampa irzlus, nenori bendrauti, prastėja rezultatai, reikėtų išsiaiškinti, ar tikrai tai jo kelias.

– Kaip atpažinti vaikų gabumus ir juos pasukti tinkama linkme?

– Stebėkite vaiką nuo pat pradžių – kokie žaislai jį domina, ko jis pats imasi, kai turi visišką laisvę. Tada bandykite nukreipti į tą veiklą, net jei nelabai sekasi.

Juk kai yra motyvacija, atsiras ir įgūdžių. Nereikia turėti griežtų lūkesčių, kuo vaikas bus užaugęs.

Kartais, kai vyras sužino, kad žmona laukiasi berniuko, ima trinti rankomis, kaip jie eis žaisti futbolo, žvejoti. O gal berniukui patiks dailė ir muzika?

Patariu tėvams matyti vaikus tokius, kokie jie yra, o ne kokius nori matyti.

Informacijos šaltinis:

Komentarai

Būkite pirmas pakomentavęs!

Informuoti
avatar
2000
wpDiscuz