Šiuolaikiniame pasaulyje, kur vaikų dėmesį lengvai užkariauja mirgantys ekranai ir greito turinio vaizdo įrašai, senasis pasakų skaitymo ritualas gali pasirodyti kiek atgyvenęs. Tačiau psichologai visame pasaulyje skambina pavojaus varpais: atsisakydami pasakų, mes atimame iš vaikų unikalią galimybę suprasti save ir juos supantį pasaulį.
Pasakos nėra tik smagus laiko praleidimo būdas prieš miegą. Tai – gili, simbolinė kalba, kuria suaugusieji gali kalbėtis su vaiko pasąmone apie pačius sudėtingiausius gyvenimo iššūkius.
Kodėl pasakos vaikams yra būtinos?
Pasakų pasaulis veikia kaip saugi laboratorija. Jame vaikas susiduria su pavojais, baimėmis ir neteisybe, tačiau visada saugiai – sėdėdamas šalia tėvų.
Emocinis intelektas ir baimių įveikimas: Pasakose blogis yra konkretus (ragana, vilkas, slibinas). Vaikui daug lengviau susitapatinti su narsiu herojumi ir „nugalėti“ vilką, nei susitvarkyti su abstrakčiu nerimu, kurį jis jaučia realiame gyvenime.
Moralinis kompasas: Pasakos aiškiai brėžia ribą tarp gėrio ir blogio. Jos nemoko moralizuodamos – vaikas pats pamato, kad godumas, puikybė ar melas galiausiai veda į pralaimėjimą, o gerumas, drąsa ir nuoširdumas yra apdovanojami.
Kritinis mąstymas ir problemų sprendimas: Herojai pasakose retai kada viską gauna lengvai. Jiems tenka spręsti mįsles, ieškoti išeičių ir bendradarbiauti. Tai moko vaiką, kad pasidavimas nėra išeitis, o kiekviena problema turi sprendimą.
Pasaulio psichologų įžvalgos
Garsūs užsienio psichologai ir psichoanalitikai jau dešimtmečiais tyrinėja pasakų poveikį vaiko raidai. Jų išvados vieningos – pasakos gydo ir augina asmenybę.
Bruno Bettelheim (Austrų kilmės JAV vaikų psichologas, knygos „Pasakų burtų galia“ autorius): „Pasakos suteikia vaikui supratimą, kad sunki kova su gyvenimo iššūkiais yra neišvengiama, tačiau jei žmogus neišsigąsta ir atkakliai siekia tikslo, jis įveiks visas kliūtis ir galiausiai nugalės.“ B. Bettelheimas pabrėžė, kad modernios, „nugludintos“ istorijos, kuriose nėra konfliktų ar baisių personažų, vaikui neduoda naudos, nes jos neatspindi tikrųjų vidinių vaiko išgyvenimų (baimės būti paliktam, pavydo broliams ar seserims).
Dr. Sally Goddard Blythe (Didžiosios Britanijos neurologinio vystymosi psichologijos ekspertė): „Pasakos padeda vaikams suprasti žmonių santykius. Jos moko empatijos, leidžia saugiai išgyventi liūdesį, pyktį ir džiaugsmą. Be to, pasakų klausymasis (o ne žiūrėjimas ekrane) aktyvina smegenų sritis, atsakingas už vaizduotę ir kalbos vystymąsi.“
Kodėl pasakas turi skaityti būtent suaugusieji?
Šviesos išjungimas, jauki antklodė ir tėčio ar mamos balsas – šio momento nepakeis jokia audio knyga ar išmanioji programėlė. Štai trys pagrindinės priežastys, kodėl šis vaidmuo tenka jums:
Saugumo jausmo užtikrinimas: Kai skaitote apie baisią raganą ar pavojingą kelionę, jūsų ramus balso tonas ir buvimas šalia siunčia vaikui signalą: „Pasaulis gali būti baisus, bet tu esi saugus, aš esu čia.“
Emocinis artumas: Bendras pasakos išgyvenimas kuria gilų, nematomą ryšį. Tai laikas, kai niekur neskubama, nėra telefonų ir kasdienių rūpesčių.
Filtras ir dialogas: Skaitydami gyvai, galite stebėti vaiko reakciją. Jei matote, kad vaikas išsigando, galite sustoti, paaiškinti situaciją ar pasikalbėti: „Kaip manai, kodėl pelenė dabar liūdi?“.
Praktiniai patarimai tėvams: kaip skaityti pasakas?
Kad pasakų laikas atneštų kuo daugiau naudos, psichologai rekomenduoja laikytis kelių paprastų taisyklių:
Palikti komentarą