Patarimai/rekomendacijos, Psichologija, Vaikai/šeima

Trys gyvenimo etapai – kūryba, išsaugojimas ir perdavimas

Pradėjęs suaugusį gyvenimą, kiekvienas žmogus įveikia tris pagrindinius etapus: kūrybą, išsaugojimą ir perdavimą. Kiekvienas etapas turi savus tikslus, uždavinius, savas pareigas. Šiame tekste detaliau panagrinėsime kiekvieną iš šių gyvenimo periodų.

Kūryba

Vienas įdomiausių gyvenimo laikotarpių, kai žmogus kupinas jėgų ir energijos. Žmogus drąsiai svajoja, nekantrauja gyventi ir kurti. Etapas trunka apytikriai nuo 23 iki 43 gyvenimo metų.

Atėjo laikas prisiimti atsakomybę ir pritaikyti tas žinias, tą patirtį, kuri buvo sukaupta prieš tai. Kiekvienas sprendimas labai rimtai įtakoja visą tolimesnį gyvenimą. Smulkmenų nėra, kiekviena detalė, kiekvienas sprendimas atsilieps sekantiems etapams.

Kūryba pasireiškia kaip šeimos kūrimas, vaikų gimdymas. Žmogaus gyvenimas kardinaliai keičiasi. Laikotarpis, kai sprendei vien savo problemas, pasibaigė, dabar reikia spręsti už du ir kurti gyvenimą dviem. Daugeliui tai tampa neįveikiama kliūtimi. Asmeniniai interesai paima viršų ir šeima subyra. Prasideda sekančio partnerio paieškos. Tačiau ir kitas žmogus neišsprendžia problemų. Viduje žmogus nesikeičia, dėl to ir toliau pritraukia to paties psichologinio tipo puselę. Kai kurie įsigudrina po kelis kartus sukurti šeimą. Galiausiai pasitikėjimas priešinga lytimi užgęsta, o nuoskaudos, pretenzijos – išsipučia. Kai kas, sulaukęs keturiasdešimties, lieka be nieko. Užuot kūrę, jie griauna. Ir tokia veikla visiškai dėsningai baigiasi vienatve.

Šiuo laikotarpiu žmogus pradeda įgyvendinti planus, susijusius su karjera, verslu, kita veikla. Pagrindinis laikas skiriamas darbui ir pinigams. Įgyjama patirtis, kaupiasi materialios vertybės. Jei gyvenimas klostosi negatyviai – klimpstama į skolas.

Per 20 metų sumanūs žmonės sukuria verslą. Jeigu partneriai drauge kūrė įmonę, santykiai tik dar labiau sutvirtėja. Bendros problemos suvienija ir sutelkia. Nemalonumai prasideda, kai viskas jau suderinta, veikia be ypatingo įsikišimo. Štai tada prasideda santykių krizė, tačiau ji priskiriama trečiam gyvenimo etapui.

Raudonu punktyru per visą šį etapą eina vaikai. Mažyliai – irgi bendra kūryba. Bendras auklėjimas suvienija ir sutelkia šeimą. Ir kuo vaikų daugiau, tuo geriau, nors tėvai laikosi priešingos nuomonės. Vaikų susilaukti jiems neleidžia materialūs dalykai, nors išties trokštantiems džiaugtis mažaisiais materialios problemos niekada nesutrukdė. Šitas aspektas grynai psichologinis. Tokios šeimos bėga nuo atsakomybės. Joms atrodo, kad verslas ir karjera svarbiau už vaikus. Ir galiausiai jų laukia nusivylimas. Vienas baisiausių per visą gyvenimą. Vieno vaiko auklėjimas – tai egoisto auklėjimas. Senatvėje, kada tėvams taip reikia moralinio ir fizinio palaikymo, tokie vaikai į juos nusispjaus. Jie kaip ir anksčiau reikalaus sau dėmesio ir jokios meilės iš jų tėvai nesulauks – vienturčiai jos arba neturi, arba nemoka duoti. Ne visi, žinoma, bet dauguma. Visą gyvenimą tėvai juos mokė vien tik imti.

Kūryba – pats rezultatyviausias gyvenimo etapas. Taip jau gavosi, kad būtent šioje laiko atkarpoje mes pridarome daugiausiai klaidų ir kvailysčių. Kūryba be klaidų neįmanoma. Dėl to reaguoti į savo nesėkmes ir klaidas reikėtų šaltakraujiškai ir filosofiškai. Šito mums prireiks sekančiame gyvenimo etape.

Išsaugojimas

Pats pavadinimas paaiškina, ką turime daryti. Laikotarpyje tarp 45 ir 64 metų reikia išsaugoti tai, ką sukaupėme. Kalba eina ne tik apie materialius, bet ir apie dvasinius dalykus. Jeigu išsaugosime santykius, išsaugosime ir materialias gėrybes. Ir tai labai gerai matosi, žvelgiant į vidutinio amžiaus krizes.

Namas pastatytas, medis pasodintas, sūnus užaugo. Atrodo, kad viskas, ko reikėjo, padaryta, laikas pagalvoti apie save. Nuo tokių minčių prasideda žilė galvon, velnias uodegon. Vyras verslininkas žvelgia į žmoną, o ji jau seniai prarado savo jaunystę ir mergaitišką patrauklumą bendroje kovoje su gyvenimo negandomis. Ji kaip ištikima bičiulė žengė petys į petį su vyru, padėdama įveikti sunkumus ir bėdas. O vyras vietoje dėkingumo ir ištikimybės staiga ima reikšti pretenzijas. Tu sena, tu negraži. Ir štai atplasnoja naktinė plaštakė. Graži, ilgakojė ir linksma. Visais aspektais kur kas geresnė už žmoną. Ir vyras renkasi.

Vyrams šis periodas – nauja jaunystė, nauji įspūdžiai. Gyvenimas nusidažo naujomis spalvomis. Tiesa, kovos draugė staiga nuvysta, jausdama vyro neištikimybę. Jeigu meilužė ne pėsčia, netrukus galima laukti skyrybų. Ilgų ir nemalonių. Sunkūs pokalbiai su jau suaugusiais vaikais, pretenzijos ir nuoskaudos kalbantis su žmona, nepritariantys, nesuprantantys tėvai. Visa tai daroma vardan laimingos ateities. Tačiau kažkodėl nuo šitos dar tik būsimos laimės kenčia vis daugiau ir daugiau žmonių.

Ir štai ateina tas pats ilgai lauktas laimės momentas. Verslas pasidalintas, be to, didesnė dalis atiteko žmonai. Gyvenimo lygis smunka. Jauna žmona vertinti pinigų nemoka, dėl to su dideliu entuziazmu juos švaisto. Amžiaus skirtumas negatyviai veikia seksualinį gyvenimą. Ir vyras patenka į spąstus.

Dabar jau jaunoji žmona terorizuoja jį pretenzijomis. Jis jau daug ko negali, nėra ypatingai gražus, jis pernelyg senas… Šie žodžiai kaip akmenys slegia pavargusią širdį. Tačiau visi tiltai jau sudeginti. Buvusi žmona atsigavo po sukrėtimo, sukūrė naują šeimą.

Praeina keli metai. Jaunoji žmona įvairiomis machinacijomis susiglemžia sau verslą. Ir išveja buvusį sėkmingą verslininką iš namų. Senoji žmona neatleido, vaikai nebendrauja, tėvų jau nebėra, draugai, kaip paaiškėjo, buvo visai ne draugai…

Papasakojau jums realią istoriją. O kiek panašių tragedijų iš tikrųjų vyksta kiekvieną dieną? Vyras pavirto nevykėliu, iš nevilties prasigėrė ir smuko. Neužteko gyvybinių jėgų kovai su savo troškimais ir aistromis.

Būtent šiuo gyvenimo laikotarpiu svarbu išsaugoti, kas sukaupta. Santykius su vaikais, žmona, tėvais. Gyvenimas krypsta link saulėlydžio ir svarbu išlikti kai kuriems aplinkiniams žmonėms atrama ir atvirkščiai. Sunku pamiršti nuoskaudas, susikaupusias ankstesniame gyvenime. Dar sunkiau pakeisti požiūrį į jas. Tačiau tai padaryti būtina. Kai būtent tai daryti – pakuždės pats gyvenimas. Svarbu nukreipti mintis ir protą būtent šia linkme.

Išsaugojus šeimą ir tarpusavio santykius, ateina laikas sekančiam etapui.

Perdavimas

Šis laikotarpis užpildo prasme žmogaus senatvę. Nuo 64 iki … kol pakaks noro, jėgų ir sveikatos gyventi.

Žvaigždžių valanda. Emocijos ir troškimai aprimo, gyvenimo patirtis – didžiulė. Atėjo laikas pamąstyti apie gyvenimo prasmę.

Senatvė – išminties metas. Laikotarpis, kai permąstomas nugyventas gyvenimas, suvokiamos padarytos klaidos. Tačiau taip daro labai nedaug žmonių. Didžioji pagyvenusių žmonių masė ir toliau gyvena emocijomis. Ir viena iš pražūtingiausių emocijų – savęs gailėjimas.

Gailėdamas savęs, žmogus pritraukia ir ligas, ir skurdą. Gailėjimasis, nesibaigiantis, aimanavimas, skundimasis ir savigrauža baigsis tuo, kad užgrius chroniškos ligos, vaikai atsisakys pensininkų tėvų ir t.t. Skausmas, nusivylimas, kančios – visa tai savęs gailėjimosi pasekmės. Žmogus visiškai nusivilia gyvenimu. Bet nejaugi gamta tokia kvaila, kad sukūrė gyvenimą, kuriame nėra daugiau nieko, išskyrus kančias?

Gamta viską daro teisingai. Ji suteikė žmogui laisvę. Pasirinkimo laisvę. Jeigu žmogus pasirinko nuoskaudą, pyktį – gaus ligas. O jeigu meilę, supratimą, susitaikymą – gaus ir sveikatą, ir laimę. Tai ir yra tikrasis teisingumas. Kiekvienam – savo.

Suvokimas, kad patys esame savo likimo kalviai, pakeistų daugelio žmonių gyvenimą. Būtų žymiai mažiau kančių.

Senatvės etape prasideda vienas svarbiausių momentų – patirties perdavimas anūkams ir proanūkiams. Ši patirtis reikalinga, kad anūkai nekartotų savo tėvų klaidų. Tėvai – tai lankas, vaikai – strėlės. Jie turi nulėkti kur kas toliau. Visa tai vyksta šeimos, giminės viduje. Savo paskirtį ir pašaukimą turi tiek žmogus, tiek šeima.

Darbuotojų šeimos tikslas – pakilti į aukštesnį – šeimininkų – lygį, kalbant supaprastintai. Gimsta vaikai, kuriems kyla idėja nesidarbuoti nuo ryto iki vakaro, o kurti kažką savo. Ir štai čia reikalinga senelių patirtis.

Dėl to naudinga palikti vaikus seneliams ir močiutėms. Ir tegu jie juos lepina, tegu maitina tuo, kas jums nepatinka. Visa tai smulkmenos, lyginant su bendravimo metu perduodama patirtimi. Ir kuo daugiau bendravimo, tuo geriau. Bet ir atiduoti vaikų vien tik senelių auklėjimui nereikėtų, visur turi būti saikas. Kad paskui nereikėtų priekaištauti dėl auklėjimo rezultatų.

Pasidomėkite, ką perduoda jūsų vaikams seneliai ir močiutės. Elementarių gyvenimo žinių ir dėsnių neišmanymas veda į tai, kad visa šeima ir giminė sukasi užburtame rate, spręsdama vis tuos pačius ir tuos pačius uždavinius. Ir niekaip negali ištrūkti iš spąstų, kuriuos susirentė savo rankomis.

Paprastai tokioje šeimoje galiausiai atsiranda Pirmasis žmogus, kuris tai supranta ir pradeda keisti nusistovėjusį gyvenimo būdą. Kiti gali jį smerkti. Tačiau tai jau nebesvarbu. Jo vaikai perduos tai savo vaikams ir taip bus sulaužytas užburtas ratas. Kiti, pamatę rezultatą, susidomės ir po tam tikro laiko jų šeimoje irgi gims Pirmasis.

Informacijos šaltinis:http://seimairnamai.eu

Susijusios naujienos

Palikti komentarą

Palikti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas.