Adaptacijos pinklėse: ar vaiką palikti darželyje vieną jau pirmą dieną? O gal pabūti su juo kelias valandas?

Įpusėjus rugsėjui vaikai ir jų tėveliai patiria kas yra adaptacija darželyje. Vieni jau sėkmingai adaptavęsi ir su šypsena mojuoja pro langą, laukdami tėvelių sugrįžtant. Kiti vis dar nepaleidžia mamos ir tėčio rankos ir išsiskiria tik atplėšti ir paliekami ašarodami. Mamos skaudančia bei neramia širdimi palieka darželio patalpas ir ieško atsakymų: „ar darželio politika teisinga, ar auklėtojos elgiasi kompetentingai, ar aš padariau viską, kad vaikui adaptacija būtų kuo lengvesnė?“

Kiekvienai mamai ar tėčiui vaiko išleidimas į darželį yra didžiulis iššūkis. Tai visiškai naujas etapas, pilnas nežinios visiems: ir vaikams, ir tėvams. Ugdymo įstaigų auklėtojos, dirbančios ne vienerius metus, turi patirties bei vadovaujasi kiekvienos įstaigos sukurtomis taisyklėmis. Kiekviename darželyje adaptacija vyksta skirtingai, vienuose tėvams neleidžiama pasilikti nei kelioms minutėms, kituose leidžiama būti kad ir kelias savaites.

Pasak psichologės-psichoterapeutės Inesos Balcevičės: „Tėvai dažnai užduoda psichologams klausimą : „ Kada laikas atiduoti vaiką į darželį? Kaip elgtis, kad pripratimas prie naujos aplinkos ir naujų žmonių praeitų sklandžiai?“

Tyrinėdami vaiko raidą, mokslininkai teigia, jog 3 metai tai yra tas amžius, kai vaikas pasiruošęs bendravimui ne tik su mama bet ir su savo bendraamžiais. Procesas, kai mažas žmogus susipažįsta su visuomene, vadinasi socializacija. Kaip jis pripranta prie naujų žmonių, aplinkos priklauso nuo vaiko brandos, individualių asmenybės savybių. Susidūręs su naujomis sąlygomis, žmogus jaučiasi nejaukiai. Mažas vaikas pradžioje gali verkti, nenorėti žaisti su kitais vaikais, priešintis bendravimui su auklėtoja. Ypač jei vaikas mažai bendravęs su kitais žmonėmis. Mamos išsigąsta dėl to ir mano, jog su vaiku vyksta kažkas negero. Tai adaptacija, kuri gali trukti apie 2 mėnesius, o kartais net iki pusės metų. Patarčiau mamoms būtinai paskaityti psichologinę literatūrą apie tai. Ir išsigąsti dėl to tikrai nereikia. Vaikas labai reaguoja į mamos būseną. Mama turi išlikti rami, kalbėti su vaiku, nepasiduoti vaiko manipuliacijoms. Būtų idealu, jeigu auklėtoja kartu su visų vaikų mamomis ir vaikais organizuotų pirmos valandos laiką kiekvieną dieną apie mėnesį laiko, pvz.: žaistų kartu, bendrautų. Bet tai sunkiai įgyvendinama. Mama gali supažindinti vaiką su auklėtoja, kartu apžiūrėti darželio patalpas, pabūti, netrukdydama kitiems vaikams grupėje, rūbinėje ar koridoriuje. Tačiau viskas priklauso nuo darželio vidaus taisyklių. Žinoma, su taisyklėmis rekomenduojama susipažinti dar prieš renkantis ugdymo įstaigą.

Vaikodiena.lt redakcija gavo mamos laišką su klausimu: „Sveiki, gal galėtų man kas patarti. Berniukui 2 metai 9 mėnesiai. Pradėjome lankyti darželio mišrią grupę. Maniau palankysime abu po kelias valandas, po to valandai paliksiu vieną. Ir taip ilgiau ir ilgiau. Bet auklėtoja neleido pasilikti. Šiandien buvo kita auklėtoja, leido pasilikti vienam kartui. Vaikas nėra pratęs pasilikti su svetimais žmonėmis, su vaikais mažai bendravęs. Vakar po valandos darželyje, namie vyko baisūs dalykai. Šiandien pasilikau, aiškinau elgesio taisykles, kalbėjomės su auklėtoja, mokėmės bendrauti su vaikais, nes pas mus viskas sėkmingai vyksta, kai aš paaiškinu. Išaiškinus dažniausiai nekyla problemų. Aišku, tokiame amžiuje būna ir išimčių. Kaip manote, ar teisios mūsų auklėtojos, taip besielgdamos? Aš manau, kad vaikus auklėja tėvai, o auklėtoja gali tik patarti, bet ugdymo įstaigoje yra kitos taisykles. Ką manote?“

Atsako Klaipėdos rajono pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė Dainora Bartkienė: „Nuo vienerių metų amžiaus vaikai pradeda jausti atsiskyrimo nerimą, kuris yra normali raidos dalis ir gali trukti iki 2 metų ir ilgiau. Kaip vaikas adaptuosis darželyje priklauso nuo jo asmenybės, temperamento, charakterio ir amžiaus.

Pirmos dienos darželyje gali paskatinti baimę būti paliktam, atskirtam nuo mamos. Sunkiau adaptuotis gali sektis vaikui, kuris iki darželio retai patekdavo į nepažįstamą aplinką ar nebuvo paliekamas su tėvų artimaisiais, draugais, kaip mama ir rašė. Normalu, jei pradėjęs lankyti darželį vaikas protestuoja, verkia, namuose „iškrauna“ savo neigiamas emocijas, nakties metu pablogėja miegas, gali atsirasti pilvuko, galvos skausmai, padažnėti šlapinimasis, sumažėti apetitas. Taip pat normalu, jei tokie pasikeitimai trunka ne ilgiau nei dvi savaites. Dažniausiai adaptacija tęsiasi 2 savaites, nors pasitaiko ir iki 2 mėnesių. Laiške mama nepaminėjo, kiek dienų trunka sunkumai.

Paprastai kiekvienas darželis ir jo grupių auklėtojos turi savas taisykles ir patikrintą sistemą, kaip priimti vaikučius, rekomendacijas tėvams paliekant vaiką darželyje pirmomis dienomis. Jeigu auklėtoja neleido (tikriausiai „paprašė“) mamai pasilikti grupėje, tai tik todėl, kad ir kiek mama būtų šalia savo vaiko, tikroji vaiko adaptacija prasideda tik tada, kai mama išeina ir vaikas lieka vienas.

Mama teisingai pastebi, kad vaikas geriau jaučiasi, kai mama jį supažindina su auklėtojomis, aprodo darželio patalpas, prausyklą, miegamąjį, žaidimo kampelį, kiemo žaidimų aikštelę, papasakoja apie dienotvarkę ir darželio taisykles. Su vaiku reikia kalbėtis, klausytis jo išgyvenimų, išgirsti jo baimes, nerimą. Svarbiausia pačiai mamai išlikti ramiai, įsigilinti į savo jausmus, pasitikėti pedagogais, nesureikšminti pirmų dienų darželyje, kad vaiko nerimas nedidėtų. Vaikai jaučia mamos nerimą ir baimę.

Jei vaikas pradeda lankyti darželį iki 3 metų amžiaus, rekomenduojama pasiimti jį iš darželio anksčiau. Kai pasiimate, būkite tik su juo. Taip pat patariama savaitgaliais pabūti kartu su vaiku namuose be papildomų išorinių įspūdžių. Ten, kur įprasta vaikui namų vidinė šiluma ir artumo jausmas padės jam „suvirškinti“ darželio įspūdžius.

Ir pabaigai – žinoma, mama teisi, vaikas vienas pats savaime neegzistuoja, o tik vienybėje su mama (tėvais). Todėl labai svarbu tėvams bendradarbiauti, kalbėtis, tartis su darželio pedagogais, kitais specialistais.“

Kas vaikui geriausia, žino tik jo tėvai. Tik labai mažas procentas vaikų adaptuojasi lengvai ir be ašarų. Tai labai individualus procesas visai šeimai, reikalaujantis tėvų savitvardos bei laiko. Svarbiausia šiuo gyvenimo tarpsniu nestokoti meilės bei dėmesio savo vaikams.

Dėkojame už pasidalintas mintis psichologei-psichoterapeutei Inesai Balcevičei (Psichoterapija/Psychotherapy for all) bei Klaipėdos rajono pedagoginės psichologinės tarnybos psichologei Dainorai Bartkienei.

Atsiprašome, šiuo metu nėra apklausų.