Patarimai/rekomendacijos, Psichologija, Vaikai/šeima

Šešiamečio netvarkingumas mamą varo į neviltį

„6 m. vaikas nesitvarko žaislų, nereaguoja į pastabas. Ką galite patarti?“ – klausia lrytas.lt skaitytoja Birutė.

Atsako Asmens sveikatos klinikos medicinos psichologė Rugilė Kazlauskienė.

Didelė dalis šešiamečių vaikų žaidžia itin kūrybingai. Paprasčiausi daiktai arba seni žaislai jų fantazijos pagalba gali virsti burtų lazdele, kosmoso pabaisomis, pats vaikas žaidime tampa karžygiu, rūmų statytoju ar supermenu. Tad nieko keisto, kad šešiamečiui pažaidus ant grindų gali gulėti daugybė daiktų, lego detalių ir žaisliukų, erzinančių tėvus. Tačiau visų pirma, leiskite vaikui pajausti, kad jūs džiaugiatės, jog jis žaidžia. Kai einate pro šalį jam žaidžiant, nusišypsokite, paklauskite, apie ką jo žaidimas, jei turite laiko, prisijunkite prie jo žaidimo. Tai duos vaikui patyrimą, kad jūs norite su juo bendradarbiauti. Kartais tėvai tiek priekaištauja dėl išmėtytų žaislų, kad vaikas pradeda jaustis lyg tėvai tenori kiekviename žingsnyje riboti jo laisvę. Vaikas turi gauti patyrimą, kad jo kūrybiškas žaidimas yra puiki laisva veikla. Tačiau laisvė ateina kartu su atsakomybe ir dėl to namuose turi būti aiškios taisyklės.

Nežinau, koks jūsų dienos grafikas, bet apsvarstę jį turite labai aiškiai nutarti, kada žaislai turi atsirasti savo vietose. Tai turi būti konkretus laikas. Gal prieš vakarienę, ar prieš miegą? O gal prieš imantis namų darbų? Nustatykite aiškią ribą. Paskui drauge su vaiku aptarkite, ką jūs vadinate žaislų sutvarkymu. Nereikalaukite iš vaiko tobulybės. Jis turi aiškiai žinoti, kur jo laisvė rinktis, o kur pareiga. Pavyzdžiui, kai kurie tėvai sutaria, kad žaislai atsirastų spintoje, o ne mėtytųsi ant kilimo, tačiau spintos vidaus jie netikrina. Drauge aptarkite, kokiu būdu jis galėtų išsaugoti savo lego statinius ar plastilino lipdinius, kurių nenori dienos pabaigoje sugriauti. Bendradarbiaudami sukurkite sistemą. Leiskite vaikui patirti, kad esate ne priekaištaujantis ir varžantis diktatorius, o vaiko bičiulis, kuris nori suteikti vaikui laisvę patogiai žaisti, tačiau prašo prisiimti tam tikrą atsakomybę už namų tvarką.

Kai jau turite bendradarbiaujantį ryšį bei aiškiai aptartas taisykles, ateina metas įgyvendinimui. Sutartą valandą patikrinkite vaiko kambarį. Jeigu vaikas įgyvendino susitarimą ir žaislai guli sutartose vietose, apdovanokite jį, pvz. parašykite pliusą – rinkdamas pliusus gale savaitės jis gales užsidirbti pramogą. Nesurinkęs pliusų, pramogos neteks. Arba kartais dienos eiga išsidėsto taip, kad apdovanojimas gali įvykti tą pačią dieną – jeigu žaislai atsiranda savo vietose, gali imtis kitos pramogos, pvz. pažiūrėti mėgstamą filmuką, kol žaislai ne vietose – pramogos nėra. Jokiu būdu nepriekaištaukite ir nedalinkite pastabų, tai tik gadins jūsų ryšį ir vaikui kels norą su jumis kariauti. Aiškias taisykles galima įgyvendinti su ramybe.

Ką tik aptarėme, kaip už žaislų susitvarkymą vaikas gali sulaukti teigiamų pasekmių. Galite taikyti ir kitą būdą – natūralias neigiamas pasekmes už žaislų nesutvarkymą. Jeigu žaislas sutartu laiku neatsirado savo vietoje, o pvz. lieka per naktį svetainėje ant grindų, vadinasi nemokėjai juo atsakingai pasirūpinti. Toks paliktas žaislas dingsta savaitei. Kartais toks patyrimas vaikui labai sveikas. Ypač kai jis įgyvendinamas aiškiai ir konkrečiai, su vienu išankstiniu įspėjimu, be ilgų moralizavimų ir priekaištų. O po savaitės, grąžindami žaislą vaiko atsakomybei, vėl su šypsena priminkite, kad tikite, jog dabar jis juo puikiai pasirūpins.

Specialisto atsakymas suformuluotas remiantis trumpa informacija, kuri yra pateikta skaitytojų laiške. Jei vaiko elgesys ir savijauta kelia daugiau klausimų, rekomenduojama kreiptis dėl išsamesnio psichologo įvertinimo ir rekomendacijų.

Informacijos šaltinis:

Susijusios naujienos

Palikti komentarą

Palikti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas.