Prancūzų vaikai valgo viską!

Vakarų pasaulyje jau keletą dešimtmečių gyvuojančio judėjimo „Maisto revoliucija“ (Food Revolution) vadeles iš maisto specialistų bei dietologų pamažu perima paprasti mirtingieji, tarp kurių nemažą grupę sudaro mamos. Jos ne tik atidžiau pradėjo žiūrėti, ką valgo jų vaikai namuose ir už namų ribų, bet ir rašyti apie tai knygas ir tokiu būdu prisidėti prie pastaruoju metu išryškėjusios dar vienos šio judėjimo pakraipos – vaikiško maisto revoliucijos.

Viena iš tokių mamų yra dvi dukreles auginanti kanadietė Karen Le Billon, 2012 metais išleidusi nemažo populiarumo sulaukusią knygą „Prancūzų vaikai valgo viską“ („French Kids Eat Everything“). Lietuvoje ši knyga išleista šiais metais.

Šiuo metu University of British Columbia dėstanti Le Billon savo knygoje rašo apie kiek neįprastą šeimos kelionę – kaip, vienus metus nusprendusi pagyventi vyro gimtinėje Prancūzijoje, ji išmoko per maistą bei valgymą mėgautis gyvenimu ir savo atradimais dalintis su aplinkiniais.

Paremta tikrais faktais, knyga yra pavykęs paprastos gyvenimiškos istorijos ir specialios literatūros derinys. Todėl knygą galima vadinti tiek memuarais, tiek auklėjamąja, tiek maisto bei kulinarine knyga, nes joje atrasite ne tik 10 sveiko, laimingo ir svarbiausia – malonumą teikiančio valgymo taisyklių, bet ir keletą nesudėtingų receptų, nors skirtų visų pirma vaikams, bet, neabejoju, patiksiančių ir suaugusiems.

Autorė nemažai dėmesio skiria ir kultūrinių skirtumų tarp Šiaurės Amerikos ir Prancūzijos išryškinimui ne tik maisto kultūroje, bet ir žmonių bendravime, todėl knyga įdomi ir kaip kultūrinė studija apie Prancūziją ir Šiaurės Ameriką. Be to, Le Billon, pati būdama dvikalbė (ji gimė ir užaugo prancūziškos Kanados dalies Quebeco sostinėje Montreal), ne vienu atveju parodo, kokį puikų užnugarį ir pagrindą prancūzų valgymo tradicijos ir taisyklės turi pačioje kalboje ir tautosakoje. Turbūt neatsitiktinai beveik kiekvienas knygos skyrius pradedamas vaikiška dainele, žaidimu ar eilėraščiu, kuriame minimi daržovės, vaisiai ar patiekalai.

Nors Le Billon atradimai prancūzų gastronomijoje („taisyklės skrandžiui“) ir stalo mene čia pat yra paremiami mokslinėmis studijomis bei statistika, knygos stilius yra lengvas ir neapkrautas. Vis dėlto pagrindinis dėmesys skiriamas pasakojimui apie šeimos nuotykius Šiaurės Prancūzijoje. Ir nors knygai dar toli iki romano, skaitytojas bemat pamilsta jos pagrindinius veikėjus ir ima „sirgti“ už jų sėkmę keičiant valgymo įgūdžius. Le Billon nevengia pasinaudoti ir savo kaip pedagogės patirtimi – ne vienoje vietoje ji sugrįžta prie anksčiau paliestų temų ir taisyklių, tai darydama sąmoningai – norėdama dar kartą įtvirtinti ir padėti skaitytojui įsiminti svarbiausius knygoje aprašomus dalykus.

Tiesą pasakius, 10 knygoje randamų prancūzų valgymo taisyklių neturi nė kvapo moksliškumo, jos paremtos mums gerai žinomomis ir tarsi savaime suprantamomis tiesomis. Pavyzdžiui, valgykite daržoves ir kuo didesnę jų įvairovę, valgykite kartu su visa šeima ir tai darykite neskubėdami. Taip pat – vaikai turi valgyti tai, ką valgo jų tėvai, kurie ir suplanuoja vaikų valgymo režimą bei valgiaraštį. Svarbu ir tai, kad ne visada pirmas šaukštas tau patiks, bet paragauti būtina. Bet, kaip žinoma, žinoti taisykles yra viena, visai kas kita jų laikytis. Todėl knyga „Prancūzų vaikai valgo viską“ paperka savo nuoširdumu ir tikrumu – joje nėra lengvų išeičių, ne viskas knygos veikėjams pavyksta iš karto. Vis dėlto gera žinia yra ta, kad tai yra įmanoma padaryti.

Le Billon knyga yra puikus vadovas tiems tėvams, kurie nori, kad jų vaikai valgytų sveikai, nebūtų išrankūs ir mokėtų mėgautis maistu. Toks ir yra vienas iš svarbiausių knygos tikslų. Tai netruko įvertinti skaitytojai. Le Billon tinklaraštyje (karenlebillon.com) nestinga gerų žodžių nei knygai, nei jos autorei. Už ją dėkoja tiek mamomis ką tik tapusios moterys, tiek ir tos, kurių vaikai jau yra paaugliai.

Numanau, kodėl „Gimtasis žodis“ nusprendė su Le Billon knyga supažindinti ir lietuviškai skaitantį skaitytoją. Nors turime savas valgymo tradicijas bei galime didžiuotis ne vienu sveiku receptu, šiandienos gyvenimas ne vieną mūsų verčia atsisakyti ar nepaisyti namuose įdiegtų valgymo įpročių ir vis dažniau alkį įveikti parduotuvėje ar restorane paruoštu maistu. Jeigu šių dienų lietuvių valgymo įpročius palygintume su Le Billon knygoje aprašytais dviem labai skirtingais Šiaurės Amerikos ir Prancūzijos modeliais, mūsiškis turbūt atsidurtų kažkur per vidurį, gal net būtų arčiau Šiaurės Amerikos modelio. Todėl knyga „Prancūzų vaikai valgo viską“ ne tik privers mus susimąstyti, bet ir padaryti išvadas, ar taip, kaip šiandien maitinamės, kaip ir ką valgo mūsų vaikai, mus tenkina ir jei ne, ką reikėtų keisti.

Le Billon nėra vienintelė mama, kuriai rūpi jos ir kitų vaikų valgymo dieta. Šios misijos imasi ir kur kas garsesni žmonės. Negalima nepaminėti pirmosios JAV ledi, prezidento Baracko Obamos žmonos Michelle Obama pastangų atkreipti amerikiečių dėmesį į tai, ką jie valgo, ir skatinti keisti nesveikus valgymo įpročius.

Istorija jau ne kartą parodė, jog mamos gali daug ką nuveikti ir pakeisti. Vienas iš tokių pavyzdžių yra 80-ame dešimtmetyje Amerikoje atsiradęs motinų judėjimas, kilęs dėl augančio girto vairavimo ir su tuo susijusių nelaimių keliuose skaičiaus. Praėjus daugiau nei trims dešimtmečiams šio judėjimo rezultatai yra akivaizdūs – nevyriausybinės organizacijos „Motinos prieš girtą vairavimą“ (Mothers Against Drunk Driving, arba MADD) duomenimis, šių dienų Amerikoje atvejų, kai į automobilį sėdama išgėrus, palyginti su 80-uoju dešimtmečiu, sumažėjo perpus. Todėl nenuvertinkime mamų pastangų – pasitikėkime jomis ir… paragaukime.

Karen Le Billon. Prancūzų vaikai valgo viską (iš anglų kalbos vertė Birutė Tumienė). Gimtasis žodis, 2013.

DALIA CIDZIKAITĖ.