Cepelinai turėtų išnykti iš darželių ir mokyklų valgyklų, kaip ir ilgamečių dietisčių pasiryžimas jais maitinti vaikus. To tikisi sveika mityba besirūpinančios organizacijos, atkreipiančios dėmesį į tai, kad nors teisės aktai įpareigoja rūpintis vaikų maisto kokybe, priimama reikšmingų pokyčių, dar trūksta investicijų į specialistų kvalifikacijos kėlimą. Trukdo ir reikalavimai maistą gaminti patiriant kuo mažiau išlaidų.
Vaikų maistas neturi atimti paskutinių jėgų
Daugelyje darželių išlikę valgiaraščiai su tradiciniais patiekalais – cepelinais, džiūvėsėliais apvoliotais kepsniais, košėmis su virta dešra, Kijevo kotletais. Nors rekomenduojamos paros kilokalorijų normos pasikeitė, teisės aktai įsigaliojo, tačiau pasikeitimais privaloma bus vadovautis tik nuo 2018 metų.
„Paskambinus vieno darželio ilgametei dietistei, ji su pasididžiavimu ištarė: „Aš jau net trisdešimt metų dirbu vaikų ugdymo įstaigoje ir žinau, ką vaikai turi valgyti.“ Šiais žodžiais ji norėjo pasiguosti esamais pokyčiais vaikų maitinime. „Įsivaizduokite, atsakingos institucijos netvirtina valgiaraščių, nes mes prie cepelinų neduodame vaikams šviežių daržovių. Kaip mums išsisukti iš tokios situacijos?“ – klausė ji.
Žinoma, atsakymas paprastas. Pirmiausia, kasdienėje vaikų mityboje neturėtų būti iki kaulų gelmių „rafinuoto skonio“ sistemos pamėgtų cepelinų su spirgučiais. Jei jau taip norisi išsaugoti tradicijas, vaišinkime tokiu maistu svečius šventinių pietų metu, bet ne vaikus darželyje ar mokykloje“, – pastebėjo viešosios įstaigos „Sveikatai palankus“ direktorė, maisto technologė Raminta Bogušienė.
Iš sovietinių maitinimo tradicijų neišlipančioms ugdymo įstaigoms, pasak jos, naudinga laikytis Sveikatos apsaugos ministerijos neseniai priimtos nuostatos, kad prie kiekvieno patiekalo turėtų būti šviežių daržovių. „Būtų gerai, kad vaikų maitinimas būtų organizuojamas šiuolaikiškai, kad jie nematytų netinkamo valgymo pavyzdžių, – tikėjosi sveikatai palankios mitybos propaguotoja. – Matome ir pagal savo vaikus, kaip jie jaučiasi, kaip dirba jų virškinimo sistema, kai išeina į darželį. Namuose jie valgo visiškai kitaip.“
Vaikų sveikatai palankios mitybos socialinių iniciatyvų kūrėja pasakojo, kad juos nuo mažens reikėtų supažindinti su maisto, skonių įvairove, įpratinti valgyti reguliariai, subalansuotai, įvairiai, paaiškinti, koks maistas suteikia žvalumo ir energijos, o ne atima paskutines jėgas. Vis dėlto ugdymo įstaigose dirba nemažai dietisčių, kurios laikosi įprastų tiesų apie mitybą. „Jos irgi nori keistis, bet ne visada žino, kaip. Išleidžiamas teisės aktas, bet kad jį įgyvendintum, reikia žinoti, kaip keisti valgiaraščius, technologines korteles. Tai reikalauja daug darbo, dietisčių atlyginimai nedideli, susidaro užburtas ratas.
Kalbama, kiek vaikų valgiaraščiuose turi būti baltymų, angliavandenių, riebalų, kalorijų, bet kituose teisės aktuose, kurie susiję su viešaisiais pirkimais, nurodyta, kokia turi būti vaiko pusryčių, pietų, vakarienės kaina, ir įstaigos kelia problemą, kad joms labai sunku kiekvieną dieną atitikti ir kalorijas, ir tą skaičių. Kiekvieną valgymą suderinti sudėtinga“, – problemas vardijo maisto technologė.
Pokyčių tikisi iš jaunų dietistų
Teigiamu pokyčiu ji laiko rekomenduojamų paros kilokalorijų normos pasikeitimus: jeigu anksčiau 4–7 metų vaikui reikėdavo 1700 kilokalorijų, dabar rekomenduojama, kad jis gautų 1400 kilokalorijų. Iš valgiaraščių po truputį dingsta balti padažai, beverčiai riebalai, batonas, sumuštiniai, kurie būdavo duodami tik tam, kad būtų išlaikyta reikiama kalorijų norma. Vis dėlto R. Bogušienė ir įstaigos „Sveikatai palankus“ komanda norėtų, kad sriubos lėkštėse sumažėtų grietinės, vaikai nevalgytų rafinuotų miltų makaronų, sumažėtų saldžių košių, blynelių, keptuvėje su daug aliejaus iškeptų kepsnių. Reikėtų mažiau kiaulienos patiekalų, į racioną įvesti jautieną, triušieną, kalakutieną, ankštines kultūras. Košes gardinti ne cukrumi, o medumi, datulėmis, kokybišku sviestu, kokosų aliejumi. Pietų ir vakarienės patiekalus gardinti ne tik druska, bet ir šviežiomis prieskoninėmis žolelėmis. Leisti vaikams pajusti, kas yra tikras patiekalo skonis, įvairi konsistencija, pavyzdžiui, grynos pjaustytos mėsos, žuvies.
Sočių ir skrandyje sunkiai nusėdančių cepelinų ugdymo įstaigų meniu apskritai turėtų nebūti. „Cepelinai apskritai sunkus maistas ir jo neturi būti kasdienėje mityboje. Jai žmogus atkreiptų dėmesį, kaip jis jaučiasi suvalgęs kasdienę cepelinų porciją, kitą kartą pagalvotų, ar verta juos valgyti. Cepelinai turėtų būti šventinis patiekalas“, – aiškino R. Bogušienė.
Ji viliasi, kad vaikų mityba ugdymo įstaigose keisis, jei bus keičiami teisės aktai, visuomenė, specialistai žinos svarbius sveiko valgymo principus, o į darželius ir mokyklas ateis juos diegti pasiryžusių dietistų. Nors ši specialybė dar nepatenka į populiariausiųjų dešimtuką abiturientų pasirinkimuose, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, šiemet studijuoti dietistiką dieniniame skyriuje Kauno kolegijoje norėjo 303 jaunuoliai. 32 iš jų šią profesiją rinkosi pirmuoju prioritetu, pakviesta studijuoti 33. Dar 7 rinkosi valstybės nefinansuojamas studijas.
Klaipėdos valstybinė kolegija sulaukė 144 norinčių tapti dietistais prašymų, 18 šią programą rašė pirmuoju prioritetu. Į valstybės finansuojamas studijas pakviesta studijuoti 11. Dar 21 rinkosi valstybės nefinansuojamas studijas.
Į Vilniaus kolegijos siūlomą dietistikos studijų programą pretendavo 365 kandidatai, 40 ją rinkosi pirmuoju prioritetu. Iš jų 38 pakviesti studijuoti į valstybės finansuojamas, 12 – į nefinansuojamas studijas.
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą