Vaikai/šeima

Per žingsnį nuo mokyklos: mokosi kurdami ir eksperimentuodami

Nomeda GAIŽIŪTĖ
„Labai svarbu suprasti, kad į priešmokyklines grupes ateinantys vaikai dar nėra mokiniai ir kad juos ugdant galioja kiek kitokios taisyklės nei bendraujant su mažaisiais mokinukais. Tradicinė pamoka čia neįsivaizduojama, teigia Vilniaus lopšelio-darželio „Bitutė“ priešmokyklinio ugdymo pedagogės Vaida Bureikienė ir Daiva Saladžiuvienė.“

Priešmokyklinis ugdymas yra geriausia, kas galėjo būti sumanyta tokio amžiaus vaikams, – sako Vilniaus lopšelio-darželio „Bitutė“ priešmokyklinio ugdymo pedagogės Vaida Bureikienė ir Daiva Saladžiuvienė. Priešmokyklinėje grupėje vaikai ramiai pasirengia naujam jų gyvenimo etapui: mokykloje įprastai dienotvarkei, sutelkto dėmesio reikalaujančiai veiklai, bendradarbiavimui su bendraamžiais ir mokytojais.
Tačiau labai svarbu suprasti, kad į šias grupes ateinantys vaikai dar nėra mokiniai ir kad juos ugdant galioja kiek kitokios taisyklės nei bendraujant su mažaisiais mokinukais. Tradicinė pamoka čia neįsivaizduojama, teigia pedagogės, savo metodine patirtimi nuolat besidalijančios seminaruose su kolegomis.
Sėkmės paslaptis: matyti vaiko akimis
Aštuonerių metų priešmokyklinio darbo patirtį sukaupusios pedagogės nuolat atranda ir išbando įvairius ugdymo metodus, kuria užduotis vaikams ir nuolat tikrina: ar auklėtiniams tai tinka, ar jie priima, ar padeda siekti užsibrėžtų ugdymo tikslų?
„Susikoncentravę į vieną amžių, renkamės vaikams aktualiausias, įdomiausias temas ir priemones. Pirmais metais buvo daugiau blaškymosi, dabar jau greičiau prisitaikome prie vaikų poreikių. Turime sukaupusios galybę metodinės medžiagos, bet kasmet įvedame daug naujo, nes pastebime, kad naujai grupei tai netinka ar mums pačioms jau nebeatrodo aktualu, atrandame ką nors svarbesnio. Darbas su vieno amžiaus vaikais leidžia sukurti turtingą metodinę bazę, mokymo priemones – tai nebūtų įmanoma dirbant su vaikais nuo trejų iki šešerių metų“, – pasakoja Vaida Bureikienė.
Savo darbą pedagogės skirsto į tris sudedamąsias dalis: kasdienę ugdomąją veiklą, teatro užsiėmimus-kūrybines laboratorijas ir projektus. Visus jas vienija bendras tikslas – ugdyti penkias svarbiausias vaikų kompetencijas, žadinti auklėtinių kūrybiškumą ir atsakingumą. „Ir ką bedarytume, vadovaujamės esmine taisykle: matyti vaiko akimis. Visuose mumyse gyvena smalsus, klausiantis vaikas – kartais ir auklėtojoms reikia pažadinti savyje tokį vaiką, kad galėtum kokybiškai, įdomiai dirbti su šešiamečiais“, – sako Daiva Saladžiuvienė.
Domina viskas, kas nauja
Pedagogės juokauja, kad kai pirmais metais ėmė dirbti su priešmokyklinukais, pradėjo nuo skaičiavimo pagaliukais. Dabar vaikų jais jau nesudominsi. Pagaliukus pakeitė pačių auklėtojų susikurta kompiuterinė mokymo priemonė ir eksperimentinė veikla.
„Tai nereiškia, kad nemokome vaikų pažinti raides, rašyti, skaičiuoti. Tačiau ugdymą labai kruopščiai individualizuojame, grupuojame, nes vaikų pasiekimai tikrai skirtingi: vieni laisvai skaito ir kryžiažodžius sprendžia, kiti dar skiemenų nedėlioja. Todėl jie daug dirba grupelėmis, padėdami vieni kitiems. Daugiau mokantieji tampa mažiau pasiekusiųjų mokytojais. Taip ugdome ir vaikų socialinius įgūdžius, atsakomybę, empatiją. Komunikaciniai ir socialiniai įgūdžiai labai svarbu“, – patirtimi dalijasi V. Bureikienė.
Didžioji laiko dalis skiriama įvairiai projektinei, eksperimentinei veiklai. Vienas mėnuo būtinai skiriamas gamtos mokslų pažinimui, tyrinėjimams. Vaikai augina ir tai, kas valgoma – pavyzdžiui, svogūnus, ir kas nevalgoma – pelėsius, o vakarais tėvus džiugina darželyje atiliktais atradimais: kaip beregint vandenyje skleidžiasi popierinė gėlė ar Jericho rožė.
„Vaikai nemėgsta susėdę klausytis ilgų auklėtojų pamokslų, jiems reikia veiklos. Vienakryptis dėstymas tokio amžiaus vaikams netinka. Pasakojimas apie popieriaus gamybą ir miškų tausojimą nesukels tokio susidomėjimo, kaip tikro popieriaus gamyba savomis rankomis“, – sako D. Saladžiuvienė. Popieriaus gamybos procesas gana ilgas: reikia priplėšyti laikraščių, užpilti vandeniu ir klijais, suplakti, o paskui lieti popieriaus lakštus tarsi mažus meno kūrinėlius, juos džiovinti. Tokia integruota dailės, kalbos, gamtos pažinimo pamokėlė vaikams suteikia ne tik žinių apie popieriaus atsiradimą ir gamtosaugą, bet ir skatina jų kūrybiškumą, susidomėjimą knygomis, lavina smulkiąją motoriką.
Vaikai nori ne stebėti, o dalyvauti
Pasakojimo žanras taip pat nėra pamirštas, tačiau istoriją kuria ne tik auklėtojos, bet ir vaikai – šešiamečiams svarbu būti veiksmo dalyviais, o ne žiūrovais.
Viena iš mėgstamiausių kūrybos formų – teatras. Pedagogės sako, kad ši veikla suteikia daug džiaugsmo ir vaikams, ir joms pačioms, nes kiekvieną kartą spektakliai vis kitokie, labiau nugludinti. Juokauja, kad jų grupės spektakliai nenusileidžia ir didžiojo teatro naujienoms. „Kartais nuėjusi į teatrą nustembu, kad mes su vaikais įgyvendiname labai panašius sprendimus, nors lyg ir iš nieko nenusižiūrėjome“, – sako D. Saladžiuvienė.
Priešmokyklinukai per metus pastato po du spektakliukus, juos parodo savo darželyje, nukeliauja ir į kitas miesto švietimo įstaigas. „Kuriame visi kartu, – pasakoja pedagogės. – Tai nėra tik mūsų, auklėtojų, sumanymas. Dažnai vaikų klausiame, kaip sušokti vieną ar kitą šokį, kokia scenografijos detalė tiktų. Tai tarsi kūrybinė laboratorija – vaikai mato, kaip gimsta spektaklis, jie patys jį kuria. Tokia veikla lavina kūrybiškumą, atmintį, moko nugalėti scenos ir apskritai viešo pasirodymo baimę“.
Ne ką menkiau nei teatras vaikus sutelkia sportinė veikla. Darželis ne vienerius metus dalyvauja Lietuvos olimpinio komiteto inicijuotame olimpinio ugdymo projekte, taigi ir Vilniaus darželinukų… olimpinėse žaidynėse. „Žinoma, galime ir taip sportuoti. Tačiau įsitraukimas į olimpinį judėjimą suteikia naujų spalvų. Čia ir noras laimėti, ir pagarba priešininkui, ir pergalės džiaugsmas ir gebėjimas garbingai pralaimėti – visas emocijų spektras“, – teigia V. Bureikienė.
Vaikai išmanesni
Į priešmokyklinę grupę paprastai ateina to paties darželio vaikai. Retas kuris iki tolei buvo auklėtas tik namuose. Pedagogės pastebi, kad skirtumai tarp tokių vaikų – didžiuliai. Pirmiausiai labai skiriasi socialiniai gebėjimai. Nelankiusieji darželio paprastai sunkiai susikaupia ilgesniam laikui, negali palaukti kitų vaikų. Adaptacinis laikotarpis trunka apie pusę metų.
Tačiau pedagogės nesutinka su nuomone, kad dabar vaikai apskritai sunkiau sutelkia dėmesį, yra išsiblaškę, linkę į agresiją. Pasak V. Bureikienės, vaikai dabar išmanesni. Bet tikrai ne blogesni. Jie tokie patys smalsūs ir tyrinėjantys kaip kad prieš dešimt ar dvidešimt metų. „Nematėme nė vieno, su kuriuo nebūtų galima dirbti ir pasiekti rezultato. Kad metodų reikia naujų, tai tiesa, bet tai jau pedagogo kompetencijos klausimas, o ne vaiko problema“, – sako D. Saladžiuvienė.
Priešmokyklinukų auklėtojos teigia, kad auklėtinių nelepina ir nenuolaidžiauja. Yra taisyklės, kurių visi laikosi. Nesusitvarkei savo žaidimo ar darbo vietos prieš išeidamas namo? Atrasi tai ryte. Nespėjai darbo pabaigti šiandien? Teks tai padaryti rytoj. Atsakomybės ugdymas vienas svarbiausiųjų punktų. „Būsimasis pirmokas gali nemokėti skaityti, bet pasitikėti savo jėgomis ir būti atsakingu labai reikia. Tai pabrėžiame ir tėvams, kai klausia, ar jų vaikas pasirengę mokyklai“, – sako pedagogės.
Informacijos šaltinis: http://www.ikimokyklinis.lt/

Susijusios naujienos

Palikti komentarą

Palikti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas.