„Dukrai 5,5 metų. Ji nenori eiti į darželį, verkia jau iš vakaro, o ryte – išvis katastrofa. Ka daryti?“ – klausia lrytas.lt skaitytoja Edita.
Atsako Asmens sveikatos klinikos vaikų ir paauglių gydytoja psichiatrė Ieva Viltrakytė.
Laba diena, Edita, šiek tiek sudėtinga plačiau komentuoti Jūsų patiriamą situaciją su dukterimi matant tokį trumpą aprašymą, tačiau galime pasvarstyti, ką Jūsų mažoji savo verksmu bando Jums pasakyti.
Svarbios sudedamosios dalys aiškinantis vaiko nenorą eiti į ugdymo įstaigą yra šios. Pirmiausia – kas vyksta pačiame darželyje? Ar vaikai tarpusavyje yra draugiški, ar stabdomos patyčios, ar Jūsų dukteriai nėra nemalonu dėl, tarkime, griežtesnio auklėtojų elgesio, galbūt ji jautriai reaguoja į tam tikras neišvengiamas taisykles (maistas, miegelis, švara ir t.t.). Ar mergaitė turi bent vieną gerą draugą, ar ji jaučiasi patogiai bendraamžių tarpe? Pakalbėjimas su dukterimi, galbūt tam tikrų „darželio istorijų“ per žaidimą atkūrimas gali padėti Jums suprasti, ar vaikas ugdymo įstaigos vengia dėl nemalonios situacijos joje, ar dėl kitų priežasčių.
Taip pat kiekvienam vaikui yra daugiau ar mažiau sunku išsiskirti su suaugusiuoju, su savo brangiausiu asmenimi, kad ir pusdieniui. Kviečiu pasvarstyti, pagalvoti, net pafantazuoti, kodėl vaikas galėtų taip jautriai reaguoti į išsiskyrimą – ar jis nėra patyręs ilgesnių išsiskyrimų praeityje, ar šiuo metu, vaiko akimis, jis nepraleidžia itin mažai laiko su savo tėvais, ar išsiskyrimas nesiasocijuoja su baime apskritai prarasti mamą ar tėtį. Gali būti, kad Jūsų dukra jaučia santykio, ryšio, laiko, praleidžiamo kartu „alkį“, ir darželį mato kaip dar vieną tėvus „atimantį“ objektą.
Galiausiai, neretai būna ir kitų aplinkybių, dėl kurių mažieji darželį mato kaip nemalonų dalyką, net kaip bausmę. Vienas iš pavyzdžių – žinant, jog mama lieka namie su kūdikiu, eiti į darželį gali būti labai nelengva dėl nesąmoningo pavydo mažesniajam. Nors dukra dar ikimokyklinukė, bandant su ja pasikalbėti, ji tikrai gali Jums padėti suprasti savo audringos reakcijos priežastis. Jas sužinojus, nebūtina pulti kažką daryti ar keisti – ugdymo įstaigos lankymas, deja, yra viena iš mūsų ne pačių maloniausių pareigų, tačiau įvardinus su tuo susijusius jausmus („tau tikrai gali būti sunku išsiskirti su manimi, tačiau žinok, kad visą dieną apie tave galvoju, o vakare veiksime kažką malonaus, kartu pažaisime, kartu gaminsime vakarienę“), vaikui gali tapti šiek tiek ramiau.
Specialisto atsakymas suformuluotas remiantis trumpa informacija, kuri yra pateikta skaitytojų laiške. Jei vaiko elgesys ir savijauta kelia daugiau klausimų, rekomenduojama kreiptis dėl išsamesnio psichologo įvertinimo ir rekomendacijų.
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą