Pedagogų medžioklės sezonas: kas mokys vaikus?

„Matematikos, fizikos, chemijos labai greitai mokyklose nebus kam mokyti“, – sparčiai artėjančią grėsmę įžvelgia Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius.

Rajono mokyklose pedagogų kolektyvai vargais negalais sulipdyti, tačiau mokytojų amžiaus vidurkis atskleidžia vis labiau senstančios pedagogų bendruomenės tendenciją.

Statistika neatitinka realybės?

„Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovai, skirtingai nei Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, neįžvelgia sparčiai artėjančios grėsmės, kad matematikos, fizikos, chemijos labai greitai mokyklose nebus kam mokyti.

Skelbiama informacija, kad Lietuvoje mokytojų yra daugiau nei reikia, neįtikina. Statistika yra viena, bet reali situacija yra kita.

Jei, pavyzdžiui, Marijampolėje ikimokyklinio ugdymo pedagogų yra perteklius, tikimybė, kad jie atvažiuos dirbti į Dreverną ar Šiūparius, kur šių specialistų trūksta, menka. Lietuviams, ypač vyresnio amžiaus, nebūdinga keisti gyvenamosios vietos“, – įsitikinęs Švietimo skyriaus vedėjas A. Petravičius.

„Profesijos prestižas nėra vien tik atlyginimo dydis, bet vidurinį išsilavinimą įgijęs „tiksliukas“  rinkdamasis studijas neabejotinai įvertina, ar perspektyvoje būsto paskolą lengviau mokės iš mokytojo ar inžinieriaus atlyginimo.

Jei mokytojams  „dalykininkams“ šiemet aukštosiose mokyklose valstybė buvo numačiusi 165 finansuojamas vietas, o norinčių atsirado tik 60, tai  mokytojų trūkumo problema tik dar labiau didės“, – prognozuoja rajono Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas A. Petravičius.

Rugpjūčio 2 d. duomenimis, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijai trūksta 1 chemijos mokytojo; Gargždų „Minijos“ progimnazijai – 1 anglų kalbos pedagogo.

Endriejavo pagrindinėje mokykloje reikia psichologo, rusų kalbos, lietuvių ir literatūros bei anglų kalbos pedagogų.

Agluonėnų pagrindinė mokykla ieško rusų kalbos, dailės, technologijų mokytojų.

Dovilų pagrindinei mokyklai reikia pradinių klasių, matematikos pedagogų, taip pat logopedo.

Dituvos pagrindinėje mokykloje vis dar ieškoma, kas ves kūno kultūros ir matematikos (5-10 kl.) pamokas.

Lapių pagrindinėje mokykloje stinga anglų kalbos pedagogo. Kretingalės pagrindinėje mokykloje ieškoma, kas užims laisvus dorinio ugdymo ir spec. pedagogo-logopedo etatus.

Šiūparių mokykloje-daugiafunkciame centre po pusę etato laisva priešmokyklinio ugdymo mokytojui ir logopedui.

Gargždų lopšelyje-darželyje „Naminukas“ stinga ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojo, o Klaipėdos r. pedagoginėje psichologinėje tarnyboje – pusę etato neurologo.

Priviliotų didesnis atlyginimas

Ketvergių pagrindinės mokyklos direktorius Gendrutis Burbulis patikino, kad pedagogų stygiaus problema labai aktuali, ypač trūksta pradinių klasių mokytojų, taip pat lietuvių kalbos.

Ketvergių pagrindinėje mokykloje reikia būtent pradinių klasių, lietuvių kalbos pedagogų, taip pat mokytojo padėjėjo.

Drevernos mokykloje-darželyje ieškomi 2 ikimokyklinio ugdymo mokytojai, tačiau vis neatsiranda pretendentų į laisvas darbo vietas.

„Niekas nenori dirbti kaime. Situaciją dėl pedagogų stygiaus, manau, pakeisti galėtų padidėjęs atlygis“, – replikavo Drevernos mokyklos-darželio direktorė Roma Žutautienė.

Vėžaičių pagrindinėje mokykloje reikia trijų mokytojo padėjėjų. Mokyklos direktorė Dalia Baliutavičienė informavo, kad šie etatai reikalingi mokiniams, kurie turi specialiųjų ugdymo poreikių, juos rekomenduoja Pedagoginė psichologinė tarnyba.

„Apskritai mūsų mokykloje atsispindi bendros šalies tendencijos, mūsų įstaigos darbuotojų amžiaus vidurkis, manau, yra 51-52 metai. Visi nuogąstavimai dėl senstančios ir vis retėjančios pedagogų bendruomenės yra pagrįsti“, – tvirtino D. Baliutavičienė.

Anot jos, daugiau savo srities profesionalų į švietimą padėtų pritraukti didesnis darbo užmokestis, taip pat kitokios socialinės galimybės. „Labai džiaugiamės, kad mūsų rajone yra kompensuojamos pedagogų kelionės į darbą išlaidos, pas mus tikrai važinėja nemažai pedagogų ir iš kitų rajonų.

Nacio­naliniu lygmeniu buvo kalbų, kad jaunus pedagogus į regionus priviliotų prisidėjimas prie būsto įsigijimo. Tai būtų didžiulė paskata“, – įsitikinusi pašnekovė.

Per 2018-2019 mokslo metus iš Klaipėdos rajono savivaldybės biudžeto mokytojų kelionės išlaidoms skirta per 200 tūkst. eurų.

„Kelionės išlaidų kompensavimas prisideda prie mokytojų iš kitų savivaldybių  (Klaipėdos, Palangos, Šilutės, Plungės, Rietavo) pritraukimo į mūsų rajono mokyklas“, – taip pat tvirtina A. Petravičius.

Grįš prie optimizavimo

Anot A. Petravičiaus, Savivaldybių priimami sprendimai švietimo valdymo srityje yra glaudžiai susiję su valstybine švietimo politika. Pavyzdžiui, Lietuvoje priimtais teisės aktais apsispręsta dėl valstybės skiriamo finansavimo klasėms ar įstaigos administracijos etatams išlaikyti.

Niekas nedraudžia mokyti  vieną ar septynis mokinius klasėje, bet nuo šių metų rudens Savivaldybės  turės skirti du trečdalius ar pusę reikalingų lėšų tokių mažų klasių vaikų ugdymui iš savo biudžeto.

„Jei valstybė už vieną  bendrojo ugdymo mokyklos mokinį skiria metams 143 eurus valdymui, tai reikia turėti apie 140 mokinių mokyklą, kad  pakaktų skiriamų lėšų tik direktoriaus atlyginimui.

Jei norime tokioje mokykloje turėti dar ir pavaduotoją ugdymui – finansavimas iš Savivaldybės“, – aiškino A. Petravičius.

Jis kelia klausimus, ar socialiai teisinga yra švietimo sistema, ar sudarome lygias galimybes mokiniams, jei jungtinėje klasėje kartu mokome septintokus ir aštuntokus? „Norint turėti rajone veiksmingą švietimo sistemą, kurioje geros kokybės rezultatų siekiama sumaniai ir taupiai naudojant turimas lėšas, prie mokyklų tinklo optimizavimo neišvengiamai teks grįžti“, – konstatuoja jis.

ĮDOMU

• Šiuo metu yra paskelbti konkursai į Klaipėdos r. Priekulės vaikų lopšelio-darželio direktoriaus pareigas, Gargždų lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ direktoriaus pareigas, taip pat Plikių Ievos Labutytės pagrindinės mokyklos direktoriaus pareigas.
• Laikinai einantys direktorių pareigas yra pavaduotojai ugdymui Vėžaičių lopšelyje-darželyje, Dovilų lopšelyje-darželyje ir Gargždų lopšelyje-darželyje „Saulutė“.
• Praėjusiais mokslo metais rajono bendrojo ugdymo mokyklose daugiausia – 87 mokytojai – buvo 55-59 metų; 67 pedagogai – 50-54 metų; 54 mokytojai – 45-49 metų; 50 pedagogų – 60-64 metų. Pedagogų, jaunesnių nei 25 m., rajone buvo tik 5, 25-29 metų – tik 13.

Agnė ADOMAITĖ, gargzdai.lt

Informacijos šaltinis: ve.lt