Miesto šventėje šoka vaikų grupė. Viena mergaitė gerokai išsiskiria iš būrio: gerokai stambesnė už savo bendraamžes, pro trumputės suknelės klostes veržiasi ryškūs apvalumai. Bet judesiai grakštūs, šokėja puikiai jaučia ritmą, scenoje jai patinka. „Prieš porą dešimtmečių tokios į šokių būrelį nebūtų priėmę, – už nugaros tyliai šnabždasi moterėlės, – o ta gražiai šoka ir storumo nesigėdija.“
Krepšinio varžybos. Septintokas Dalius įraudęs įbėga į aikštelės vidurį, taikosi pagauti kamuolį, bet šis išsprūsta iš rankų. „Laikyk, tešliau, ko žiopsai! – šaukia susinervinę sirgaliai. – Lašinių nepaneši?“
Psichologai skelbia, kad antsvorio turintys vaikai dažnai patiria patyčių. Deja, ne tik mokykloje, bet ir šeimoje. „Šiaulių naujienos“ teiravosi medikų apie vaikų nutukimo problemas.
Priežastys – šeimoje
Labai dažnai vaikas, kuris turi antsvorio, namuose iš tėvų girdi tik pastabas: nevalgyk ir taip storas, neryk tiek saldainių – sustorėsi ir pan. Vaikų psichologė Eglė Žaronaitienė teigia, kad toks tėvų elgesys yra neteisingas, nes antsvorio priežasčių gali būti labai įvairių. Tokie vaikai dažniausiai turi emocinių bėdų. Tėvų pareiga – išsiaiškinti, kodėl vaikas nerimą valgymu slopina: gal jam per sunku mokykloje, gal neturi draugų, jaučiasi vienišas, gal tėvų dėmesio trūksta. Dažnai vaikai savo emocines problemas linkę suvalgyti. Būna, kad antsvorio turi visa šeima, tada pravartu išsitirti, gal yra kokių nors paveldimų ligų, būtina kontroliuoti pirmiausia savo mitybos įpročius.
Jeigu jis kitoks vienas šeimoje, pirmiausia reikia pasidomėti, kokios psichologinės problemos jį kamuoja.
Pasak psichologės, norėdami vaikui padėti negalime keisti tik jo vieno mitybos. Svorio sureguliavimas užtruks gal metus ar dvejus ir visiems reikės kantrybės. Mitybos įpročiai ir režimas yra svarbiausias dalykas. Kaip saikingai maitinsis vaikas, jeigu namuose nuolat kas nors kramsnojama? Labai reikia tėvams dirbti, ir kad mityba būtų subalansuota, ir kad vaikas pajudėtų, o ne prie kompiuterio dienas leistų.
Labai svarbu, kad vaikas būtų užimtas, kad su juo būtų bendraujama. Neretai tėvai, užuot su vaiku drauge pasivaikščioję, pasišnekėję, priperka skanėstų. Taip skatinama bendravimo emocijas kompensuoti skaniu maistu, keisti valgymo malonumu. „Meilės negalima maistu pakeisti“, – pabrėžia psichologė. Per kelerius metus taip elgiantis būna padaryta didelė žala.
Ypač mažiems vaikams būna sunku, jų gynybinė funkcija dar silpna. Vaiko populiarumas mokykloje labai priklauso nuo išvaizdos, nuo jo vikrumo, fizinio aktyvumo. Kartais vaikas atstumiamas net iki patyčių lygio. Nors daug dėmesio skiriama patyčių prevencijai, skaudžių replikų neretai pasigirsta kine, gatvėje, kur mokytoja neišgirs.
Psichologei neretai tenka kalbėtis su pacientais, kurie jau suaugę, bet savivertė menka, nes mokykloje patyrė daug patyčių.
Be to, paauglystėje būna kitas kraštutinumas. Mergaitės, kurios nemokėjo apsiginti, kad ne svoris svarbiausia, nori įrodyti, kad gali įveikti savo kūną. Išsivysto anoreksija.
Vis dėlto, E. Žaronaitienės teigimu, mokykloje atsiskleidžia antriniai dalykai. Pagrindas yra šeimoje.
Mitybos režimo laikymasis, nepersivalgymas. Net rimtomis ligomis sergantiems vaikams gali padėti tinkamas mitybos režimas, maisto subalansavimas. Jeigu tinkamai maitinasi visa šeima, vaikas įtampos ir streso šeimoje nepatiria. Juk svorio kontroliavimą galima paversti įprasta kasdienybe.
Mylėti vaikus ir neversti jų persivalgyti, patiems reguliariai maitintis – veiksmingiausia antsvorio profilaktika. Kartu leisti vakarus ir rasti bendros malonios veiklos, kuo daugiau atvirai kalbėtis su savo vaikais – apsaugosite juos nuo įtampos, streso.
Netinkama mityba – paauglystės rykštė
Higienos instituto atlikto mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimo duomenimis, Lietuvoje tik šiek tiek daugiau nei kas trečias iš apklausoje dalyvavusių vaikų kasdien valgo daržovių, 38,6 proc. valgo vaisių, tik pusė mokinių kasdien pusryčiauja. Šiaulių mieste skaičiai panašūs, bet šiek tiek geresni: daržovių valgo 37,8 proc.,vaisių – 39,7, pusryčius – 54,1 proc.
Kasdien bent 1 valandą sportuoja per 12 proc. šiauliečių, o visoje Lietuvoje mažiau nei 10 proc.
Beveik 19 proc. mokinių laisvalaikis nejudrus: keturias ir daugiau valandų jie praleidžia prie kompiuterio.
Patyčių patiria 42,5 proc. šiauliečių, iš jų – beveik kas antras septintokas. Lietuvoje nuo patyčių kenčia 45 proc. mokinių, ypač penktokai ir septintokai. Patys yra iš kitų tyčiojęsi maždaug 40 proc. Lietuvos moksleivių.
Savo sveikata patenkinti daugiau nei 85 proc., laimingi jaučiasi per 86 proc. tirtų Lietuvos mokinių. Šiauliuose laimingų 1,7 proc. daugiau.
Gydymas – gyvenimo būdas
Endokrinologė dr. Margarita Valūnienė teigia, kad nutukusių vaikų skaičius keletą metų beveik stabilus. Apie 90 proc. priklauso nuo mitybos įpročių ir fizinio aktyvumo. Tik 10 proc. apima genetinės ar kitos ligos. Dažniausios klaidos, daromos šeimoje: nėra reguliaraus režimo, nėra pusryčių. Pagrindinis valgymas prasideda popietinėmis valandomis, kai gerokai sulėtėja medžiagų apykaita. Iki miego rekomenduojama vaikams 2–3 val. nevalgyti. Deja, dažniausiai šeimos valgymas prasideda nuo 20 val., kai vaikas jau turėtų nurimti, ruoštis poilsiui.
„Taigi, dieną mes visi išsibarstę, – sako gydytoja, – tai nors pusryčiai ir vakarienė turėtų būti bendri. Be jokių pašalinių dirgiklių – kompiuterio, televizoriaus ar telefono. Valgymo drauge ritualas – ne tik maistas, tai ir bendravimas, tarpusavio ryšiai. Pietus ne visi galime kartu valgyti, bet papietauti svarbu.“
Pasak endokrinologės, valgymo kultūros nebuvimas suardo bendravimo ryšius. Atsiranda emocinė tuštuma. Vaikai ją užpildo maistu ar žaidimais kompiuteriu. Žaidimai dirgina antinksčių sritį, vyksta lėtinis stresas, kuris taip pat skatina kramsnoti. Todėl gydant antsvorį pirmiausia dietologė dirba su šeima, ieško, kada tinkamiausias pusryčių, pietų laikas, kada ir kiek užkandžiauti.
Visai nereikia kečupo ir majonezo, jie dirgina kasą, žadina apetitą. Būtina atsisakyti visų saldžių gėrimų, net sulčių. Nerekomenduojama valgyti glaistytų sūrelių, sausų pusryčių. Tiesa, sausi pusryčiai gali tikti užkandžiui – tik nesaldūs. Saldūs užkandžiai dirgina kasą, žadina apetitą. Susidaro užburtas ratas – gauna greitojo saldaus maisto, lyg pasisotina, bet greitai vėl išalksta. Nuo košės, duonos sotumas būna ilgiau.
Nuo netinkamo maisto išsiderina ir vaiko skonis, juoda duona, košės, kiaušinis jiems pasidaro neskanu. Keisti mitybą iš pradžių galima švelniai: košes paskaninti bananu, batoną keisti pusbalte duona, jeigu juodos nemėgsta ir pan. Baltyminis maistas tinka vakare, angliavandeniai – tik iki pietų.
Norint išvengti dažno užkandžiavimo, patartina lankyti 1–2 būrelius. Išalkus, jeigu valgymui dar ne laikas, tiktų išgerti stiklinę ar pusę stiklinės vandens.
„Norime, kad vaikas daugiau judėtų, bet vienam lauke neįdomu. Tenka eiti kartu tėvams: važiuoti dviračiu ar bent pasivaikščioti. Susidaro socialinė problema, – sako gydytoja, – tėvai grįžta pavargę, sunku rasti laiko, jėgų ir noro.“
Svorio kontrolė gali kelti įtampą šeimoje. Tai reikia daryti atsargiai. Gydytoja paaiškina, kad vaiko kūno masės indeksas vertinamas kitaip. Rekomenduojama išlaikyti nepakitusį svorį ir paaugti ūgio. Po to numesti po 500 g per mėnesį. Tai ramus svorio metimas. Per dažnai sveriantis gali atsirasti nervinė anoreksija. Labai atsargiai vedami mokymai. Antsvorio gydymas kantrybės pareikalauja iš visos šeimos. Geriau, kad problema neatsirastų. M. Valūnienė teigia, kad tėveliai klysta per anksti lepindami mažylį saldžiu maistu. Iki metų užtenka košių be druskos, be prieskonių. Pasak gydytojos, mes turime nesugadinti skonio, nes, įpratę prie saldžių jogurtų ar šokolado, paprastų produktų nebevalgo.
Antra rimta klaida – atsilyginti maistu. Saldainis negali būti atlygis už nemalonią procedūrą, už tai, kad suvalgė sriubą, buvo geras ir pan.
„Skatindami maistu formuojame suvokimą, kad valgymas yra gėris. Paaugęs vaikas tokį mechanizmą taiko kaip nusiraminimo būdą, – sako M. Valūnienė. – Valgymo nereikia nei sureikšminti, nei sumenkinti. Kiekviena šeima turi rasti kelią, kaip sureguliuoti savo gyvenimo būdą, kad ir patys, ir vaikai būtų sveiki.“
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą