Ne viena motina ar tėvas lipdami į lėktuvą su mažu vaiku išgyvena baimę ne tik dėl to, kaip mažyliui seksis skrydžio metu, bet ir dėl pašalinių žmonių reakcijos į vaikelio verksmą ar kaprizus.
Negana to, kad tėvai skrydžio metu turi rūpintis savo bagažu, jiems reikia turėti visą krepšį vaikui nuraminti skirtų daiktų, maistelio ir sauskelnių – retas kuris oro uoste ar lėktuve sulaukia pagalbos ar bent padrąsinančio žvilgsnio.
Kur kas dažniau į tokius keliaujančius nekreipiama dėmesio, arba jie net nulydimi paniekos ar gailesčio pilnais žvilgsniais.
Erzina ir suaugusių poelgiai
Daugelis tėvų mano, kad lėktuve verkiant jų vaikui, mažų mažiausia, ką jie gali padaryti – tai atsiprašyti dėl mažylio elgesio šalia sėdinčių keleivių. O mes jums sakome priešingai – jūs niekam nieko neskolingi dėl to, kad keliaujate su kūdikiu.
Jūsų vaikas – tokia pati visuomenės dalis, kaip kad yra ir šalia jūsų su vaiku lėktuve sėdintis keleivis. Ar jūsų vaikas negali skristi lėktuvu vien dėl to, kad dar nemoka tinkamai ir mandagiai elgtis su svetimais jums žmonėmis? Cassie Murdoch − motina iš Australijos, įsitikinusi – absoliučiai ne.
„Ne vienas tėvas lėktuvo pakeleiviui net pasiruošia saldainių ar sausainių vien dėl to, kad skrenda su vaiku – jie iškart kitiems keleiviams tarsi siunčia žinutę, kad blogai jaučiasi dėl to, kad jų kūdikis elgiasi kaip kūdikis. Taip neturėtų būti“, − savo nuomone internete pasidalijo Cassie.
Visi žinome, kad vaiko verksmas – lėktuve ar bet kur kitur – dažnai gali būti erzinantis, tačiau turime pripažinti ir tai, kad tai ne vienintelis dalykas, kuris gali žmones erzinti lėktuve.
„Aš suprantu, kad klykiantis mano vaikas gali erzinti kitus keleivius. Bet yra milijonas ne mažiau erzinančių dalykų, kuriuos daro suaugę žmonės – ir jie tai puikiai suvokia.
Kartą lėktuve turėjau ilgai sėdėti šalia vyro, kuris skrydžio metu vis valgė smirdančius sumuštinius su tunu. Jam neužteko vieno, per skrydį jis suvalgė tris tokius sumuštinius! Už mano kančias man tikrai nebuvo pasiūlytas nei saldainis, nei atsiprašymas”, − pasakojo motina.
Vaikai – lygiateisė visuomenės dalis
Visi privalo žinoti – kūdikiai yra tokie patys žmonės, kaip kad mes visi, tik mažo ūgio. Jie yra natūrali visuomenės dalis, jie nėra nematoma ir negirdima žmonijos dalis.
Ir tai, kad jie elgiasi tai, kaip įprasta elgtis kūdikiams – verkia, niurzga, nešvariai valgo, purvinais pirštais liečia žmones ar krauna į sauskelnes – yra visiškai natūralu. Ir visi turi tai suvokti.
Kad ir kaip banaliai tai skambėtų, vaikai yra mūsų ateitis. Jie turi visas teises būti visuomenėje be jokių smerkiančių žvilgsnių už tai, kad joje yra.
Gal nusileiskime ant žemės ir į tėvystę, net jei patys neturime vaikų, sugebėkime žvelgti realistiškai, be jokių išankstinių nusistatymų. Nejauskime kaltės ar streso kaskart, kai vaikas pravirksta už namų sienų (juk namuose mes dėl to nestresuojame). Juk taip paprasta suvokti – kartais vaikai verkia. Ir motina dėl to neturi jaustis kalta prieš aplinkinius.
Tėvai nusipelno pagarbos
Su kūdikiu lėktuvu skrendanti motina ar tėvas – ar jie keliauja aplankyti giminaičių, ar atostogauti – nusipelno lygiai tokios pat pagarbos kaip ir personalo skyriaus vadovas, skrendantis pirmąja klase. Žmogaus karjera ar statusas neįpareigoja mūsų jausti žmogui mažesnę ar didesnę pagarbą. Tai nesvarbu – visi esame tiesiog keleiviai.
„Galiu jus patikinti, kad kiekvienas tėvas, skridęs lėktuvu su kūdikiu, padaro absoliučiai viską, kad jo vaikas neverktų. Ir nebūtinai dėl to, kad nesijaustų kaltas prieš aplinkui sėdinčiuosius – tėvas tiesiog nori, kad jo kūdikis būtų ramus ir jaustųsi patogiai. Nė vienam tėvui nepatinka, kad vaikelis verkia.
Anaiptol – ir tik niekada vaikų nematęs ir jų neturintis keleivis gali to nesuvokti. Mano nuomone, tėvų noras lėktuve (kaip ir bet kur kitur) – kad jų kūdikis būtų linksmas ir laimingas.
Nė vienas nenori, kad jis verktų, todėl mažiausiai turime galvoti apie tai, kaip įtikti nepažįstamiesiems ir kaip jų nenervinti“, − rašė motina iš Australijos.
Skrydis – ne išrinktųjų privilegija
Visuomenė tikrai neturėtų tikėtis, kad visi tėvai su mažyliais sėdės namuose ir nekels kojos lauk tol, kol vaikas neišmoks tinkamai elgtis. Ir tikrai nė vienas neturi manyti, kad vaikai neskraidys lėktuvais, nes dar nemoka elgtis taip, kaip kad moka suaugusieji.
Tėvai neturėtų sulaukti smerkiančių žvilgsnių ar girdėti garsių atodūsių savo ir savo kūdikių atžvilgiu. Juk šiais laikas skrydis lėktuvu – jau ne prabangaus gyvenimo rodiklis, todėl keleiviai neturi tikėtis, kad aplink juos ir jų ramybę bus šokinėjama kaip aplink karalius. Tie laikai baigėsi – skristi dabar gali kiekvienas.
Ir net jei turite pusės metų dvynius, atostogų Havajuose jūs nusipelnėte lygiai taip pat, kaip ir tas personalo vadovas, skrendantis pirmąja klase. Jei jus erzina verkiantys vaikai – tiesiog pasiimkite ausines.
Tėvai, skrendantys su mažais vaikais už bilietus sumokėjo tiek pat, kiek ir šalia sėdintis viengungis su trimis savo tuno sumuštiniais, besijaučiantis kažin kodėl pranašesnis. Jų teisės ir pareigos lėktuve visiškai vienodos.
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą