Gyvenimo scenarijus – tai psichologinė jėga, kuri traukia žmogų į jo likimą, ir neturi reikšmės, ar jis priešinasi tam, ar laiko tai savo laisvu pasirinkimu. Į scenarijų mus įveja tėvai, tačiau svarbu, kad mumyse neatsirastų neapykantos jiems. Juk jie daro viską, ką gali, ir juos taip pat savo laiku įstūmė į scenarijų.
Žmogus scenarijuje praranda patį save. Jeigu jį augintume teisingai, pavyzdžiui, kaip medį, jeigu jam netrukdytume, tai jis išaugtų tiesus. Taip pat ir žmogus – jeigu jam netrukdytume, tai jis išaugtų sveikas.
Kaip išeiti iš scenarijaus?
Ką daryti, kad būtume laimingi? Pažvelkite į mažus vaikus, juk jie – laimingi. Kokios jie nuomonės apie save? Geros. Vadinasi, vaiko pozicija „Aš“ yra su pliusu. O paskui jis ima augti, bendrauti su sociumu. Iš pradžių vaiko požiūris į artimuosius būna teigiamas.
Paskui bendravimo ratas plečiasi, jis susipažįsta su kitais žmonėmis. Bendravimo pradžioje jo pozicija taip pat būna teigiama. Ir pagaliau, vaikas visą laiką veikia. Vaikai būna energingi ir rimti savo žaidimuose, todėl jų pozicija „Darbas“ irgi su pliusu Jeigu visus tuos pliusus žmogus išsaugo visą gyvenimą, tai jis gyvens gerai.
Apskritai laimė neturi variantų. Variantus turi tik nelaimė. Tačiau auklėjimo procese žmogus praranda vienus ar kitus pliusus. Įsivaizduokite taburetę, kurios visos kojos yra savo vietoje: „Aš“, „Jūs“, „Jie“ ir „Darbas“. Tada žmogus bus gerai adaptavęsis, stabilus, jis gali palinkti į priekį, į šoną, atgal. Bet jeigu viena koja išlūžusi, jam reikia atramos, jis tampa nestabilus, užima tam tikrą pozą ir rūpinasi tik tuo, kaip jam išsilaikyti. Jame atsiranda polinkis greitai įsižeisti, jam ima atrodyti, kad visi prieš jį nusistatę, o jis nori likti toks pat, koks yra.
Pradeda formuotis neurotinė asmenybė. Neurotinės asmenybės požymis – ji nori, kad šiandien būtų kaip vakar, o rytoj – kaip šiandien. Apskritai toks žmogus nustoja vystytis, o visa žmogaus esmė yra nepaliaujamas augimas – kaip medžių, kurie visą laiką auga. Ir žmogus turi visą laiką augti, vystytis. Jis turi nugyventi ilgą produktyvų gyvenimą, su daugybe pasiekimų ir nueito kelio patirtimi.
Dabar panagrinėkime mūsų gyvenimo trukmę.
Mes esame labai puikiai sutverti, iš tikrųjų mes užprogramuoti gyventi 150 metų, bet į mus įsiskverbia tiek daug virusų, kurie gadina mūsų gyvenimą.
Toks metų skaičius bus gautas, jeigu brendimo periodą padaugintume iš 10. Pavyzdžiui, katės – jų brendimas trunka vienerius metus, gyvena 10–12 metų, o jeigu mes labai gerai jomis rūpinamės, tai sulaukia ir 15 metų.
Žmogus subręsta per 15 metų, tas gali trukti ir ilgiau, todėl vidutiniškai gauname 150 metų. Tačiau mes visada buvome mokomi, kad aktyvus žmogaus gyvenimas pasibaigia, kai sulaukia 50-ies, po to jis paprasčiausiai užbaiginėja gyventi likusį laiką.
Palikti komentarą