Tekstas perpublikuojamas iš žurnalo „Tapati“ 2017 m. pavasario numerio.
„Neatlaikantys žvilgsnio, kuproti, kenčiantys dėl nuolatinio kaklo palenkimo, taip pat – judesio stokos, pasižymintys bendravimo sutrikimais“, – „Facebook“ kartos laukiančius sveikatos sutrikimus vardina IT mokslų daktarė ir dviejų vaikų mama EGLĖ RADVILĖ. Ketverius metus tyrinėjusi didžiųjų ekranų įtaką vaikų sveikatai mokslininkė sako, kad auga itin ligota būsimų pensininkų karta.
Egle, ką parodė kelerius metus trukę jūsų tyrimai? Kokį poveikį vaikams daro didieji ekranai mūsų namuose?
Daugiau nei po dviejų filmukų vaikai tampa agresyvūs, pikti. Stebėdama ir analizuodama smegenų bangų skaitytuvo rodmenis mačiau, kaip jautriai vaiko smegenys reaguoja į tai, kas vyksta ekrane, ypač į naujus dalykus: nematytus vaizdus, garsus ir t. t.
Suaugusiesiems ekranų poveikis gerokai mažesnis, tiesa?
Suaugęs žmogus sėda prie ekrano kažko iš anksto tikėdamasis, jo smegenys tarsi pasiruošusios, todėl jų reakcijų amplitudinis šokinėjimas yra gana žemas, o vaikų smegenų bangos šokinėja atitinkamai didelėmis amplitudėmis, jų smegenų aktyvumas tuo metu, kai ekrane šaudo, gaudo, kažkas nuolat keičiasi, yra milžiniškas. Pastebėjau, kad itin stipri, emociškai kone drastiška reakcija kildavo tada, kai ekrane nutikdavo kažkas nauja, dar nematyta, pavyzdžiui, pasirodydavo naujas veikėjas. Toks smegenų aktyvumas ir audringos emocijos ir lemia dažnas mažųjų isterijas perdozavus filmukų.
Ar galime rodyti filmukus vaikams iki 2 metų?
Iki dviejų metų negali būti nė kalbos, kad jiems kažką rodome. Gaila vaikų akyčių: ryški ekrano šviesa verčia įsitempti akių raumenis, tokio amžiaus vaikams sunkus sukoncentruoti dėmesį. Tačiau nepritariu nuomonei, kad kompiuteris yra absoliutus blogis. Jis daro ir teigiamą poveikį, tereikia žinoti, kiek ir kaip tinkamai juo naudotis.
O ką pasakytumėte tėvams, kurie vaikus prie kompiuterių sodina vien tam, kad namuose įsivyrautų tyla?
Jei jau leidžiate vaikams žiūrėti filmukus, turėtumėte įsiklausyti į medikų ir psichologų rekomendacijas. Svarbu saugoti ne tik vaiko akis, bet ir žinoti, kokias nuostatas formuos tai, ką jis žiūrės. Jei siekiate, kad vaikas eitų pozityviu gyvenimo keliu, negalima jam nuolat užkišti išmaniojo telefono ar kompiuterio, jis turi mokytis, kaip bendrauti su suaugusiais. Prieš sėdant vaikui prie kompiuterio, turėtumėte žinoti, koks jo tikslas.
Koks buvo jūsų vaikų santykis su kompiuterio ir televizoriaus ekranais?
Savo vaikų prie jų stengėmės neprileisti kuo ilgiau. Žinoma, kad kūdikiams iki metų bet koks ekranas ir jo skleidžiama šviesa yra žalinga. Jo kaukolė plonesnė, smegenys vystosi labai intensyviai, o išmaniųjų telefonų skleidžiama elektromagnetinė radiacija prasiskverbia ir neigiamai veikia smegenų vystymąsi. Tiesioginę kūdikio smegenų spinduliuotę prilyginčiau tik vaikščiojimui po Černobylį be jokių apsaugų.
Kodėl ėmėte tyrinėti didžiųjų ekranų įtaka vaikų sveikatai?
Kėliau mokslinį klausimą, ar didieji ekranai, kurie yra plokšti, tikrai blogesni už lenktus, kurie į rinką atėjo prieš penkerius metus? Tada man gimė sūnus, paskatinęs prieiti prie išvados, kad vienintelis, kuris objektyviai gali atsakyti, gerai tai, ar blogai, yra vaikas. Jo smegenys neužterštos įpročiais, išankstiniais nusistatymais, patirtimi. Jis daro tai, kas natūraliai patogu. Taigi ėmiau mokslinius klausimus grįsti mažamečių įpročiais. Pagrindinė ašis buvo ta, kad vaikai sako tiesą. Tačiau moksliniam tyrimui reikėjo pagrindimo, todėl kreipiausi į Bioetikos komitetą prašydama leidimo stebėti vaikų smegenų bangas ir akių raineles. Jie sutiko.
Išsiaiškinote ir pačių kompiuterių ekranų poveikį žmogui. Ko galime tikėtis prisėdę prie lenkto ekrano?
Jei susodintume vieną milijoną kinų ir jie dirbtų tą patį darbą, tai prie lenkto ekrano tą patį darbą jie atliktų gerokai greičiau, nei dirbdami prie plokščio monitoriaus. Darbas prie jo būna efektyvesnis.
Ar pagrįsti medikų gąsdinimai, kad IT karta turės rimtų sveikatos problemų?
Atsiradus technologijoms dar nebuvo taisyklių, kurios būtų įdiegtos tėvams ir mokytojams, kad šie galėtų paaiškinti, kaip jomis tinkamai naudotis. Tikiu, kad dabartiniai darželinukai bus kitokie: jie naudos du kartus daugiau technologijų, bet jau žinos, kaip su jomis elgtis. Pražuvusia karta vadinama dabartinių paauglių karta: ji gauna daugybę programėlių, kurių niekas nereguliuoja. Manoma, kad ta karta pasižymės rimtais bendravimo sutrikimais, sunkiai reikš savo nuomonę viešai. Taip, jie bendraus išmaniaisiais telefonais, bet susitikę akis į akį, nukreipinės akis ir negalės suformuluoti minties. Taip pat jie kentės dėl nuolatinio kaklo palenkimo (sėdėjimas prie kompiuterio, nuolatinis naršymas telefone), sustingusių raumenų, tai turės įtakos jų sveikatai ir net mąstymui. Auga būsimų pensininkų, kuriems jau trisdešimties reikės fizioterapeuto pagalbos, karta. Iš dalies ir pati tokia esu. Dar tik per trisdešimties, o jau tenka taisyti fizinius negalavimus.
Daug diskusijų keliantis klausimas, ar galima miegoti šalia lovos pasidėjus išmanųjį telefoną?
Miegojimas šalia telefono galbūt vėžio nesukels, bet gali sukelti miego sutrikimų, tiriamų depresijos susirgimų nuo šios spinduliuotės. Vienintelis iš dalies įrodytas atvejis – krūties susirgimas nuolat laikant telefoną prie pat krūtinės (bet mes taip nelaikome). Moksliniai tyrimai rodo, kad žiurkei nėštumo metu padidinta bevielių įrenginių spinduliuotė sukeldavo persileidimus.
Kaip reikėtų saugiai elgtis su išmaniaisiais telefonais?
Telefonus reiktų palikti už miegamojo durų, tam pakaktų nusipirkti žadintuvą. Mano miegamajame būtent taip ir yra. Ilgiau bendraudama telefonu stengiuosi naudoti garsiakalbį ar bent jau laisvų rankų įrangą. Jei tik galėčiau rinktis, mieliau rašyčiau elektroninį laišką nei kalbėčiau telefonu, bet gyvenimas be mobiliųjų telefonų būtų nepraktiškas, todėl pamėginkime apsaugoti vaikus ir vyrus, nešiojančius išmaniuosius telefonus kišenėse.
Taigi mūsų sveikata priklauso ir nuo to, kaip dažnai ir ar pakankamai saugiai naudojamės išmaniuoju telefonu…
Taip, ir nepamirškite, kad nesate tokie vieni. Šalia kolegos su 10-15 įrenginių, kaimynai su 30 antenų, 300 ar daugiau „Wi-Fi” įrenginių biure ir visi kiti papildomi įrenginiai: nešiojami kompiuteriai, kameros, barkodų skaitytuvai ir t.t.
Kaip vertinate bevielio interneto poveikį žmogaus organizmui?
Vienerius metus išbuvus namuose, kuriuose yra „Wi-Fi” (belaidis internetas), gausite tiek pat radiacijos, kaip ir kalbėdami 20 minučių telefonu. Mobilusis ryšys nuolat prisijungia prie bokšto, kuris galbūt yra už kelių kilometrų, o „Bluetooth” įrenginį reikia įjungti vos kelių metrų atstumu – natūralu, jog mažesnis atstumas, mažiau energijos, mažiau spinduliuotės. Tokios bangos, kaip „Wi-Fi”, „Bluetooth” ir net mobilaus telefono, neturi tiek energijos, kad pakeistų ar pažeistų mūsų DNR (vėžio rizika). Tik tokios bangos, kaip gama, rentgeno ar UV spinduliuotė, jos turi pakankamai…
Esate IT srities mokslų daktarė. Kaip seniai dominės technologijomis?
Domėtis IT pradėjau gal būdama dešimties metų, dirbti – nuo 18 m. Mokiausi Vilniaus Gedimino technikos universitete, ten pat apgyniau ir disertaciją. Juokauju, kad esu žmogus šioje srityje padaręs visas įmanomas klaidas. Kita vertus, sakau, kad IT turėtų padėti žmonėms gyventi, suaugusieji turi vaikams parodyti, kaip tinkamai savo darbui ir gyvenimui pasitelkti kompiuterius, telefonus ir pan.
O kaip žala, kurią vis dėlto mums daro IT technika?
Žala ne visai susijusi su informacinėmis technologijomis. Tiesa, informacinės technologijos pasižymi spinduliuote, o iš kompiuterio ekrano sklindanti ryški šviesa kenkia akims. Bet tai – ir didžiųjų kompanijų karas su mokslu, ir fizinė problematika.
Kaip stipriai IT keis žmonių gyvenimus ateityje?
Technologijos dar stipriau skverbsis į eilinių žmonių gyvenimą, o besinaudojančių IT bus labai daug. Prie išorės aplikacijų dirbantys kūrėjai įprasmins ir įsuks į įvairius procesus. Tokių specialybių, kaip kompiuterių inžinieriai, tiesiog neliks. IT apims kur kas daugiau sričių, todėl patarčiau mokytis informacinių technologijų, jei tik yra noro. Dar baigus psichologiją, dizainą ar mediciną būtų galima kurti įvairiose srityse. Sausas programavimas įdomus ir tinkamas ne visiems, bet papildomos studijos atvertų kelius į platesnes industrijas.
Palikti komentarą