Patarimai/rekomendacijos, Psichologija, Vaikai/šeima

,,Kenti daugiau nei gyveni“ – labai naudinga perskaityti, kad nebūtų per vėlu

Kartą aš dvejus metus gyvenau be karšto vandens. Tiksliau, virtuvėje jis bėgo, bet vonioje vos lašėjo – to tikrai nepakako nusiprausti po dušu, bet apsišarvavus kantrybe, maždaug per keturiasdešimt minučių buvo galima pripildyti vonią. Kadangi praustis norisi ir ryte, ir vakare, kiekvienas šeimos narys kasdien tam skyrė pusantros valandos. Be abejo, vos atsiradus problemai, prašiau vyro iškviesti santechniką, bet jis pasakė: „Seni vamzdžiai, nuomojamas butas, ko tu nori? Juk nepradėsime kapitalinio remonto ir negriausime sienų. Pabandom kaip nors taip.“ Ir mes pradėjome gyventi „kaip nors taip“. Nepamenu, kodėl pratrūkau, bet kartą sukėliau didžiulį skandalą, po kurio santechnikas visgi buvo iškviestas. Jis išėjo po penkių minučių, ir pagalvojau, kad viskas – be šansų. Atsukau čiaupą ir iš ten pasipylė stipri rudo vandens srovė.

Pasirodo, vamzdyje susikaupė rūdžių, pakako porą kartų stipriau patrankyti ir jos pajudėjo. Suprantate? Dveji metai be karšto vandens – vienas skambutis ir keli judesiai.

Lengvai galiu pripažinti, kad kaltas mūsų apsileidimas, bet tokių istorijų pastebiu neįtikėtinai daug.

Draugai dešimt metų gyveno nejaukiame ankštame bute, kuriame amžinai trūko vietos. Jie jo taip nemėgo, kad net nenorėjo remontuoti. Galiausiai neapsikentė ir nusprendė persikraustyti, nors rajonas jiems labai patiko. Pradėjo krauti daiktus ir aptiko senų daiktų sankaupų: tvarkingai sulankstytų ir sudėtų į lagaminus rūbų, paslėptų lentynoje, neįvykusiam remontui pirktų medžiagų liekanų; lentynų, užkrautų neišpakuotomis dėžėmis su knygomis ir dar velniai žino kokiu smulkiu šlamštu – nuo nepabaigto rankdarbio iki suvenyrų iš senų kelionių; sandėliuke saugumus močiutės kilimą, sulankstomą lovą ir sulūžusią siuvimo mašiną. Pasirodo, name yra daugybė tamsių kampų, kuriuose valė dulkes, bet niekada per daug nesidomėjo, kas ten sudėta. Jie netikėtai išsiaiškino, kad visi reikalingiausi daiktai telpa į kelias rankines, o likę aštuoniolika maišų skirti išmesti.

Žinote, kai juos aplankiau, moteris verkė, nes suprato: šiuos dešimt metų ji galėjo gyventi gerokai jaukiau ir tiesiog laimingiau.

Bet yra žmonių, kurie tokiomis pat sąlygomis sugeba egzistuoti savo pačių kūne.

Skauda. Nestipriai, metų metus skauda galvą, šios dienos virsta mėnesiais, bet viską galima ištverti ir su viskuo susigyventi. Mes gi žinome – migrena negydoma. O vėliau žmogus staiga patenka pas gydytoją ir supranta, kad situacija taisosi (ne, ne giljotina, bet kažkokiais ne vien skausmui pašalinti skirtais vaistais). Ir galima buvo nesikankinti tiek laiko.

Tas pats nutinka su psichologinėmis problemomis, kurios yra neišvengiamos, nes „pasaulis toks“, o ir tu pats nesi tobulas. Žmonės su jomis kovoja metų metus, kol paaiškėja, kad daugelį dalykų galima kontroliuoti ne tik antidepresantais „iki palengvėjimo“, bet ir iki visai padorios gyvenimo kokybės.

Šie du žodžiai – „gyvenimo kokybė“ – raktiniai. Jie ne apie tai, kiek uždirbi ir kur ilsiesi. Jie apie tai, kiek tau tenka ištverti. Su kuo reikia taikytis, kaip dažnai tenka sukąsti dantis, užsimerkti ir nesidairyti, kol šiek tiek palengvės. Nesvarbu, ar kalba apie fizinį skausmą, nejaukumą, ar santykius, kuriuos dėl ko nors reikia saugoti. Kartą suvoksi, kad kenti daugiau nei gyveni. Ir tai tik pusė bėdos, o pagrindinė bėda ta, kad dažnai diskomfortas visai nėra būtinas. „Tik trečią dieną indėnas Akyla Akis pastebėjo, kad kameroje nėra ketvirtos dienos.“ Gerai, jeigu skaičiuojame mėnesius, o ne dešimtmečius.

Prašau, tikrinkite sienų, tarp kurių esate užrakinti, tvirtumą. Stumkite visas duris, kurios atrodo uždarytos. Imkitės neišspręstų problemų ir uždavinių – kartais seni surūdiję kanalai yra tokie pat neatsparūs, kaip ir pūkuotos rožinės apyrankės, skirtos seksualiniams žaidimams.

Ir gerokai baisesnis nei jūsų ilgalaikės problemos, nei laukiančios pastangos, skirtos joms spręsti, gali tapti suvokimas, kad nereikėjo kentėti. Kad galėjote būti laimingi gerokai anksčiau, jau daugelį metų, o ne tik dabar, kai pagaliau nugalėjote inerciją. Ir visa ta liūdina, nes sunki gyvenimo dalis galėjo būti visai kitokia, o jūs nežinojote ir dabar nieko nebesusigrąžinsite.

Informacijos šaltinis:

Susijusios naujienos

Palikti komentarą

Palikti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas.