Visi mes susimąstome apie gyvenimo prasmę, visi turime savų minčių ir idėjų šia tema. Juk būtent gyvenimo prasmė skatina veikti, dovanoja laimės ir lengvumo pojūčius, padaro gyvenimą ryškesniu. Ką galima būtų pasakyti apie gyvenimo prasmę? Tai toks dalykas, dėl kurio verta gyventi, mylėti gyvenimą ir džiaugtis kiekviena nugyventa akimirka. Gyvenimo prasmė leidžia ne tik matyti pasaulį, bet ir suvokti savo vietą jame, įvertinti savo reikšmingumą.
Dažnai kokie nors veiksmai ir geri poelgiai tiesiog pasimeta, ištirpsta gyvenimo sraute, mes nejaučiame pasitenkinimo, deramai savęs nevertiname. Susimąstykite – jūs kiekvieną dieną kažką veikiate, kažkuo užsiimate ne dėl to, kad įpratote ir elgiatės kaip automatas, o dėl to, kad to norite, jums tai patinka. Vadinasi, visa tai turi kažkokią konkrečią prasmę. Kiekvieną dieną atliekame daugybę užduočių, kurias laikome smulkmenomis, tačiau iš tikrųjų visos jos, tegu ir po lašelį, pakeičia pasaulį.
Gyvenimo prasmės klausimą nagrinėjo begalė filosofų ir psichologų. Galiausiai buvo prieita išvados, kad gyvenimo prasmė yra vienas svarbiausių faktorių, kuris ne tik padeda mums gyventi, bet ir kai kuriais atvejais gali apskritai mus išgelbėti. Žmogui, kuris gyvena vardan konkretaus tikslo, nėra nieko neįmanomo. Pavyzdžiui tie, kuriems teko išgyventi dideles nelaimes ar karus pažymi, kad būtent tikslas ir prasmė tapo stimulu, kuris padėjo atlaikyti bėdas, iškęsti negandas ir apskritai likti gyviems.
Prasmę turi kiekvienas mūsų veiksmas, kiekvienas įvykis, tačiau dažniausiai mes tą prasmę ignoruojame, laikome ją niekinga smiltele, sutelkdami dėmesį į kažką didesnio ir, kaip mums atrodo, reikšmingesnio. Tačiau būtina turėti galvoje, kad būtent smiltelės, o ne milžiniški luitai sudaro didžiulius kalnus ar dykumas.
Viskas, kas su mumis vyksta, visos mūsų problemos turi konkrečią prasmę, kad ir kaip aršiai mes tai neigtume. Paklausite, kokia tragedijos prasmė ar už ką man šita liga? Teigiamą medalio pusę šiame pasaulyje turi absoliučiai visi įvykiai. Mes tiesiog užsicikliname ties viena medalio puse ir pamirštame, kad yra kita. Kad pasaulis apskritai daugiabriaunis.
Užuot dienų dienas dejavę dėl neteisingai sutvarkyto pasaulio, geriau pasižiūrėkite į situaciją tarsi iš šalies. Galbūt liga ne tik įvarė jums nervų priepuolį, bet ir leido atrasti kažką naujo: pradėjote rūpestingiau save prižiūrėti, skirti deramą dėmesį sveikatai, galbūt liga paskatino pagaliau pakeisti gyvenimo būdą ir pažiūras.
Kai nustosite įvykius laikyti Dievo bausme ir kankintis dėl neteisybės, prieš akis atsivers vientisas pasaulio vaizdas, kur viskas vyksta reikiamu laiku ir reikiamoje vietoje.
Viskas turi savo prasmę.
Informacijos šaltinis: http://seimairnamai.eu
Palikti komentarą