Kai kūdikis artėja prie pirmųjų šešių gyvenimo mėnesių, vien motinos pieno ar pieno mišinio jam nebeužtenka. Tam, kad gautų visas reikalingas maisto medžiagas, vaikui reikia pradėti ragauti įprastą maistą. Šiuo laikotarpiu tėvams kyla daugybė klausimų, kurių dažniausias – kodėl mano kūdikis nevalgo? Šio ir kitų klausimų paklausėme Santaros klinikų gydytojos Justės Parnarauskienės ir gydytojos dietologės […]

Peršalimo simptomai gydantis namuose dažniausiai praeina per kelias dienas ir be komplikacijų. Tačiau vaistininkai pastebi, kad pacientai, norėdami greičiau pasveikti, neretai daro klaidas, kurios ligos eigą gali apsunkinti.

Jei anksčiau antsvoris buvo laikomas labiau suaugusiųjų problema, pastaruoju metu nuo jo kenčia ir vaikai bei paaugliai. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2020 metais nutukimu sirgo 158 mln. vaikų, manoma, kad iki 2030-ųjų skaičius gali šoktelti kone dvigubai.

Jauni žmonės dažnai mėgsta ekperimentuoti su narkotikais. Gydytoja psichiatrė Joana Šaulevičiūtė dalijasi, kad apie 20 proc. moksleivių yra bandę legvuosius narkotikus – marichuaną ir hašišą, tad itin svarbu adekvačiai reaguoti į šią situaciją.

Prasidėjus mokslo metams naujų COVID-19 ligos atvejų tarp mokinių skaičius išaugo 3,7 karto. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad pagrindinė priemonė, galinti sustabdyti spartų koronaviruso plitimą mokyklose, yra testavimas kuo didesne apimtimi.

Rota ir noro virusai – kasmetinė rudeninė ligų puokštė tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Šios virusinės infekcijos plinta itin lengvai, todėl dažnai paguldo į lovą visą šeimą.

Vaikai ir paaugliai jaučiasi laimingi, saugūs, labiau pasitiki savimi ir lengviau įveikia įvairius sunkumus, kai suaugusieji jiems nuolat skiria individualaus laiko. Tai patvirtina moksliniai tyrimai, su vaikais dirbantys psichologai ir Paramos vaikams centro mentorystės programos „Big Brothers Big Sisters“ savanoriai.

Žmonių pagal amžių nesirenkančios peršalimo ligos dažniausiai organizmą puola vasaros pabaigoje- rudens pradžioje. Deja, įprastai šių ligų atsiradimą lemia klaidingi žmonių veiksmai, o komplikacijas – jaučiamų simptomų ignoravimas.

Institucijos bei organizacijos, padedančios smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, žino, kad kova su smurtu yra labai lėtas, techniškai ir emociškai sudėtingas procesas.

Kiekvieną dieną esame paskendę informacijos sraute. Mus supa įvairios reklamos, naujienos apie COVID-19 infekciją, vakcinaciją, įvykiai iš pasaulio, dėmesį blaško ir nesiliaujantis žinučių socialiniuose tinkluose srautas, tad išlikti susitelkus tampa nelengva.

Per artimiausius kelerius metus COVID-19 gali įgyti panašų pobūdį, kaip ir kiti peršalimo koronavirusai: ligai imlūs daugiausia būtų maži vaikai, kurie dar nebuvo skiepyti ar užsikrėtę praeityje. Kadangi vaikai koronavirusu serga lengviau, tikimasi, kad sveikatos apsaugos sistemai tenkanti šios ligos našta sumažės.

Susidūrus su įvairiais sveikatos sutrikimais, pavyzdžiui, pajutus gripo simptomus, nugaros skausmą ar netikėtai išbėrus, dažniausiai pirma kreipiamasi į šeimos gydytoją. Įvertinęs paciento būklę jis gali suteikti reikalingą pagalbą ir, esant poreikiui, nukreipti pas kitus specialistus. Tačiau šeimos gydytojas svarbus ir dėl daugybės kitų aspektų.