Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva nuo 2020-ųjų metų Lietuvos savivaldybėse pradėtos teikti papildomos paslaugos, skirtos psichikos sveikatos stiprinimui ir prevencijai, ypatingą dėmesį skiriant vaikų, jaunimo ir jų šeimų gerovei – tarp jų: šeimų lankymo, emocinės gerovės konsultantų, jaunimui palankios sveikatos priežiūros paslaugos, taip pat „Neįtikėtinų metų“ programa ir kt. Jos vykdomos 50 savivaldybių, paslaugos jau suteiktos […]

Ikimokyklinio amžiaus vaikai dar neturi pakankamai įgūdžių valdyti savo jausmus, palaukti, suprasti kaip jaučiasi kitas, todėl tiek darželyje ar kieme, tiek tarp brolių sesių gali kilti įvairių konfliktų. Labai svarbu, kad tinkamai juos spręsti vaikams padėtų suaugusieji.

Apgyvendinti skirtingo amžiaus vaikus viename kambaryje daugeliui tėvų skamba kaip rimtas iššūkis. Ypač, kai vaikų amžius ir poreikiai yra skirtingi, o vietos reikia ne tik namų darbams ruošti, bet ir žaidimams.

Įdomus testas – pažiūrėkite, kaip laikote savo išmanųjį telefoną, ir daug sužinokite apie save. Jei norite daugiau sužinoti apie save, paslaptis, kurias slepia protas, pabandykite atlikti šį įdomų testą.

Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja – kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su Vaikų linijos konsultantais.

Paradoksalu, tačiau mūsų vaikai nebemoka žaisti, jiems trūksta vaizduotės. Namuose vieną po kito įveikdami kompiuterinių žaidimų lygius vaikai įdarbina tik labai mažą dalį savo mąstymo, kūrybiškumo gebėjimų, netobulina specialių įgūdžių, sako docentė dr. Milda Brėdikytė, su kolegomis kurianti naratyvinių žaidimų metodiką, kuri padeda žaidžiant išlaisvinti kūrybiškumą, smalsumą, įtraukia į įvairių kasdienių problemų sprendimą.