Pavasaris dažnai atneša ne tik saulę, bet ir pirmąsias „perdegimo“ apraiškas. Po pusmečio intensyvaus lankymo vaikas staiga pareiškia: „Daugiau ten neisiu“. Tėvams tai tampa tikru psichologiniu galvosūkiu. Ar tai tiesiog tinginystė, kurią reikia nugalėti ugdant valią, ar ženklas, kad užklasinis užsiėmimas vaikui tapo kančia?
Dauguma abiturientų egzaminų dieną bijo ne pačių klausimų, o „juodosios skylės“ efekto – būsenos, kai dėl streso staiga atrodo, jog galvoje neliko nė vienos minties. Psichologai teigia, kad tai yra tiesioginė „kovok arba bėk“ reakcija. Kai smegenys suvokia egzaminą kaip grėsmę gyvybei, jos išjungia loginį mąstymą (prefrontalinę žievę) ir perduoda kontrolę emociniam centrui (migdoliniam kūnui).
Dauguma šiuolaikinių tėvų gyvena nuolatinio skubėjimo ritmu, o šis tempas neišvengiamai persiduoda ir vaikams. Būreliai, namų darbai, kontroliniai ir pasiekimų reitingai sukuria aplinką, kurioje poilsis dažnai suvokiamas kaip prabanga ar net „laiko švaistymas“. Tačiau psichologiniu požiūriu atostogos yra ne prabanga, o biologinė būtinybė.
Šiuolaikinė tėvystė Lietuvoje dažnai primena nebe šeimos gyvenimą, o aukšto meistriškumo sporto varžybas. Vis dažniau tėvai, o ypač mamos, prisipažįsta jaučiantys nuolatinį nerimą, kad daro „nepakankamai“. Kodėl patekome į šiuos „tobulybės spąstus“ ir kaip iš jų ištrūkti, kol perdegimas netapo kasdienybe?
Šiandienos vaikams dirbtinis intelektas (DI) taps tokiu pat įprastu įrankiu, kokiu jų tėvams tapo „Google“ paieška ar skaičiuotuvas. Tačiau kartu su naujomis galimybėmis ateina ir didelė atsakomybė. Kaip paruošti vaiką šiai ateičiai, kad jis netaptų tik pasyviu vartotoju, o naudotų technologijas protingai?
Dar prieš kelerius metus apie įtraukųjį ugdymą kalbėjome kaip apie ateities planą. Šiandien, 2026-aisiais, tai tapo mūsų švietimo sistemos stuburu. Kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo jo gebėjimų ar poreikių, turi teisę mokytis kartu su savo bendraamžiais artimiausioje ugdymo įstaigoje.
Sausio mėnesį Lietuvoje dienos trumpos, o dangus dažnai primena pilką paklodę. Daugelis tėvų susiduria su ta pačia problema: kaip atplėšti vaiką nuo ekrano ir išvilioti į lauką, kai ten šalta? Tačiau dienos šviesa (net ir pro debesis!) yra kritiškai svarbi vaiko organizmui.
Kai už lango saulės mažai, o organizmas reikalauja poilsio, reikalavimas „pasitaisyti pažymius“ vaikui skamba kaip bausmė. Psichologų teigimu, sausio mėnesį vaikai dažnai išgyvena kognityvinį nuovargį, todėl tėvų vaidmuo turi keistis iš „tikrintojo“ į „pagalbininką“.
Lietuvos šeimose sausis dažnai primena užburtą ratą: trys dienos darželyje, dvi savaitės namuose. Tačiau už medicininių diagnozių slepiasi kita, nematoma diagnozė – tėvų emocinis perdegimas dėl slaugos.
Kaip dažnai mes tariame žodį „meilė“? Kaip dažnai sakome, kad mylime? Sutikite, dažnai… Ir kai kalba užeina apie meilę, dauguma kažkodėl mano, kad čia viskas absoliučiai aišku.
Kiekvienai pirmakartei mamai reikia ne vertinimo, bet palaikymo. Aplinkinių patarimai, net ir iš geros valios, kartais gali virsti našta ar net kritika, o tai neigiamai paveikia žmogaus emocinę būseną.
Kaip jau praktiškai visi žino, vaikystėje patirtos psichinės traumos yra pačios „gyvybingiausios“ ir jos dažniausiai tampa psichologinių problemų, trukdančių suaugusiam žmogui gyventi visavertį ir laimingą gyvenimą, priežastimis.
Kaip žydai nustato tautybę ir kodėl pagal jų tradicijas ji perduodama būtent pagal motinos liniją – kokios priežastys slypi už to ir kaip tai veikia žydų tapatybę.
Tėvai per Juodojo penktadienio savaitę susiduria su nematyta jėga: Alfa kartos įtaka šeimos pirkiniams šiandien daro didžiulę įtaką. Vaikai ne tik diktuoja, ką pirkti, bet ir patiria reklamos spaudimą socialiniuose tinkluose, kuriam atsispirti dar nemoka. Julija Markeliūnė, „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovė sako, kad ieškant geriausios dovanos savo atžaloms, verta atkreipti dėmesį į tai, ko nenupirksi […]
Labai natūralu, kad mažų vaikų tėvai, susitikę tarpusavyje, pasikalba apie savo vaikų raidą, besiformuojančius įpročius ar charakterį.
