Psichologija, Vaikai/šeima, Vaikų sveikata

Kalbėti apie jausmus drąsinanti mama: norėdama užauginti laimingą vaiką, tokia jaustis turiu pati

Kiekvienai pirmakartei mamai reikia ne vertinimo, bet palaikymo. Aplinkinių patarimai, net ir iš geros valios, kartais gali virsti našta ar net kritika, o tai neigiamai paveikia žmogaus emocinę būseną.

Dvejų su puse metų dukrą auginanti Greta šiandien atvirai kalba apie savo išgyvenimus. Jos istorija – apie tai, kaip motinystė gali tapti ir stiprybės, ir pažeidžiamumo šaltiniu.

Iniciatyvos „Žvelk giliau“ psichikos sveikatos ambasadorei Gretai likimas išbandymų nepašykštėjo dar vaikystėje, tačiau noras sukurti laimingą gyvenimą sau ir savo vaikui neleido pasiduoti niūrioms mintims ar aplinkinių vertinimams.

„Kiekvienai mamai reikia paprasto dalyko – kad ją išklausytų. Nepatarinėtų, nevertintų, nesmerktų. Pirmą kartą tapus mama jautiesi lyg pasaulis būtų apvirtęs aukštyn kojomis. Kai iš aplinkos ateina pastabos, tai smogia daug stipriau, nei atrodo iš šalies“, – atskleidžia pašnekovė.

Jautraus vaiko patirtys

Psichikos sveikatos temos Gretai pažįstamos nuo mažens. Su sveikatos sutrikimais, tarp jų ir psichikos, susidūrė jos mama.

„Būdama vaiku net nesupratau, kas jai yra. Tiesiog priėmiau faktą – mama serga, jai reikia gydymo, vaistų, gydytojų. Man tai atrodė normalu“, – prisimena pašnekovė.

Dėl sutrikusios mamos sveikatos Gretai ne kartą teko glaustis pas giminaičius, o keturiolikos – pradėti savarankišką gyvenimą.

„Tuo metu atrodė, kad taip ir turi būti. Bet dabar suprantu, mane turėjo auginti tėvai, ne aplinkiniai, nes giliai širdyje man trūko tėvų meilės. Visgi nekaltinu mamos.

Ji išgyveno labai daug. Myliu ir gerbiu savo mamą, esu jai dėkinga už gyvybės dovaną“.

Nepaisydama visko, Greta sako turėjusi gražią vaikystę. Šalia jos buvo artimieji, kurie mylėjo, taip pat ir draugai, kuriais galėjo pasitikėti.

Tiesa, jai gana anksti teko susidurti su išankstinėmis nuostatomis dėl psichinės sveikatos. Merginos jautrumas buvo vertinamas ne kaip asmeninė savybė, bet kaip ženklas, jog ji panaši į savo mamą.

Suprask, gali turėti psichikos sveikatos problemų.

„Girdėdavau – tu labai jautri, tau bus kaip mamai, reiks gydytis ir panašiai. Tada nesupratau, kad tai žeidžiantys, netinkami žodžiai. Tiesiog priimdavau kaip keistus pasisakymus, bet niekaip jų nevertinau“, – prisimena pašnekovė.

Motinystė tapo lūžio tašku

Vos gimus vaikui, emocijos sustiprėjo. Noras padaryti viską tobulai ir nuolatiniai aplinkinių vertinimai tik dar labiau apsunkino savijautą. Prie to dar prisidėjo ir „klibantys“ asmeniniai santykiai.

„Vaiko atsiradimas yra nerealus dalykas. Šiuo momentu kiekviena moteris tampa dar jautresnė, o aš tuo pačiu metu turėjau ir sunkumų asmeniniuose santykiuose, be to – studijavau paskutiniame kurse. Viskas susidėjo.

Aplinkiniai sakė, kad viskas dėl mano mamos ir aplinkos, kurioje augau. Pati pradėjau tuo tikėti, vietoje to, kad priimčiau faktą, jog motinystė – padidinto jautrumo tarpsnis“, – pasakoja Greta.

Aplinkinių replikos ir patarimai motinystės klausimais įsuko į tikrą emocijų karuselę, kurią suvaldyti darėsi vis sunkiau.

„Patyriau žindymo, primaitinimo ir vaiko svorio augimo sunkumų bei replikų šiais klausimais.

Nors kreipiausi į sertifikuotą žindymo specialistę ir dariau viską, ką galėjau, prireikė laiko įrodyti sau ir kitiems, kad galiu žindyti savo naujagimį, tik ne kiekvienai mamai šio kelio pradžia būna lengva.

Pamenu, verkiau dienomis. Naktimis skaitydavau straipsnius apie kiekvieną smulkmeną – kaip maitinti, ar verta kūdikiui duoti čiulptuką. Viskas kėlė man begalę klausimų.

Aplinkinių replikos ir patarimai motinystės klausimais įsuko į tikrą emocijų karuselę, kurią suvaldyti darėsi vis sunkiau.

„Patyriau žindymo, primaitinimo ir vaiko svorio augimo sunkumų bei replikų šiais klausimais.

Nors kreipiausi į sertifikuotą žindymo specialistę ir dariau viską, ką galėjau, prireikė laiko įrodyti sau ir kitiems, kad galiu žindyti savo naujagimį, tik ne kiekvienai mamai šio kelio pradžia būna lengva.

Pamenu, verkiau dienomis. Naktimis skaitydavau straipsnius apie kiekvieną smulkmeną – kaip maitinti, ar verta kūdikiui duoti čiulptuką. Viskas kėlė man begalę klausimų.

Šiandien vaiko nebeaugina visas kaimas. Visi skubame, lekiame, verčiamės per galvas ir pamirštame pasidomėti, kaip laikosi kitas“.

Ieškojo pagalbos

Greta sako įtikėjusi aplinkinių replikomis, kad jai reikia vaistų savo nerimui ir jautrumui suvaldyti, todėl ji pradėjo vartoti silpnus homeopatinius raminamuosius vaistus, o vėliau kreipėsi į gydytoją psichiatrą.

„Nors gydytoja sakė man, kad gimus vaikeliui, normalu jausti sumaištį, kad man gydymo kaip ir nereikia, aš vis tik prašiau išrašyti man vaistus.

Man buvo paskirti lengvos formos antidepresantai, suderinami su žindymu, tačiau jau po mėnesio įsitikinau, kad gydytoja buvo teisi, man iš tiesų reikėjo ne vaistų, o tiesiog palaikymo“.

Nutraukusi vaistų vartojimą, Greta ėmė ieškoti kitokių būdų sau padėti.

„Labai greitai susivokiau, kad noriu psichologo konsultacijos, todėl su vos kelių savaičių kūdikiu ant rankų ėmiau varstyti psichologo kabineto duris.

Sėkmingai lankiausi pas specialistą, kol mano vaikeliui suėjo vieneri metai“, – džiaugiasi moteris ir pabrėžia tuomet pajutusi ne tik palengvėjimą, bet ir aiškų suvokimą, kad viskas su ja yra gerai, tiesiog išgyvena sudėtingus gyvenimo etapus.

Tačiau Greta sako, kad labiausiai jai padėjo moterų savitarpio pagalbos grupė, o vienas didžiausių atradimų buvo SOS vaikų kaimų programa „Naujagimiai tėvai“.

„Galėjau palikti vaiką šios organizacijos darbuotojams ir skirti laiko sau – net jei tai buvo tik valanda pasivaikščiojimo ar galimybė prisėsti prie studijų užduočių“, – sako pašnekovė, jausdama dėkingumą šiai organizacijai.

Vieno iš atvirų susitikimų metu Greta buvo pakviesta tapti iniciatyvos „Žvelk giliau“ ambasadore. Šią veiklą ji įvardija, kaip savo duoklę visuomenei.

Moteris siekia keisti klaidingas visuomenės nuostatas į psichikos sveikatos sunkumų patiriančius žmones, ir skatina kalbėti apie savo stiprius jausmus, neužsisklęsti ir rūpintis savo psichine sveikata taip pat, kaip ir fizine.

Šiandien ji atvirai pripažįsta, kad pagalba gali būti įvairi – tiek profesionali, tiek žmogiška.

Visą straipsnį skaitykite: https://ve.lt/renginiai/kalbeti-apie-jausmus-drasinanti-mama-noredama-uzauginti-laiminga-vaika-tokia-jaustis

Susijusios naujienos

Palikti komentarą

Palikti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas.