Kelionės lėktuvu dažnai suteikia galimybę atsitraukti nuo kasdienės rutinos, skubėjimo ir skirti dėmesio veikloms, kurios paprastai atidedamos į šalį dėl laiko trūkumo.

Teigiami tėvų ketinimai padėti savo vaikams gali pakenkti.

Godi mama šykšti savo vaikui meilės, emocijų, palaikymo, užuojautos, pagyrimų už pasiekimus.

Žymi australų pedagogė Linda Stade pateikė įdomų pavyzdį, kaip vaikų plaukimo varžybose ant podiumo buvo nufotografuoti visi dalyviai, net ir nelaimėję, kad nė vienas nesijaustų nevykėlis.

Dažnai žmonės būna patys nepajėgūs paaiškinti, kodėl jiems taip blogai. Tarytum viskas gerai, bet niekas nesukelia pasitenkinimo, niekas nepripildo gyvenimo, nesuteikia jam prasmės.

Ne visi žmonės sutverti ramiam ir patogiam gyvenimui bei darbui vienoje vietoje. Daugelis tiesiog negali atsisakyti kelionių, kraustymosi gyventi į kitą vietą ir darbo keitimo. Astrologai nurodė, kurie Zodiako ženklai yra neramiausi.

Yra dalykų, kurių kasdien būtinai reikėtų paklausti savo vaiko. Jūs ne tik žinosite apie jo dvasinę būseną ir problemas, bet ir suteiksite jam galimybę pajusti, kad jis yra mylimas, kad jūs juo rūpinatės ir saugote jį.

Žmonės labai bijo skirtis, bet ir pauzės su visokiais neapibrėžtumais dažnai sukelia mums panišką siaubą. „O jei mano gyvenime daugiau niekada ir nieko nebus?“ Bus ir dar kaip bus.

Poliklinika. Siauras koridorius, susiraukę suaugusieji, kaprizingi vaikai. Iš kabineto išeina įraudusi mama (labiau panaši į furiją), ji tempiasi už rankos kokių ketverių metų berniuką ir pro sukąstus dantis košia: „Tuojau pat užsičiaupk! Tu man gėdą darai! Liaukis, sakau, nerėk!”

Kodėl taip sunku atleisti? Kaip išsivaduoti nuo įsižeidimo? Tikriausiai ir jūs išbandėte daug būdų, bet pastebėjote, kad nė vienas nepadeda. Ir vis dėlto išeitis yra.

Visi žino, kad draugystė yra esminė sveiko ir laimingo gyvenimo dalis. Tačiau šiame „Facebook” ir internetinių socialinių tinklų amžiuje žodis „draugas” tiesiog nėra toks, koks buvo anksčiau. Kai augau, tik mažas vaikas ką tik sutiktą žmogų pavadindavo „draugu”; šiais laikais daugelis iš mūsų turi „draugų”, kurių iš tikrųjų niekada nebuvo sutikę.

Profesijos dėka pakankamai dažnai tenka klausytis pasakojimų apie žmonių vaikystę. Ir atspėkite, ką dažniausiai tokiais momentais jaučiu? Aš pykstu. Visą laiką pykstu ant tėvų, kurie pasirinko būtent tokius būdus bendrauti su vaikais.

Kai baigiasi pamokos mokyklose, vaikų darželiuose prasideda atostogos, tėvams didelis galvos skausmas, kur dėti vaikus, kuo juos užimti, nes vienų namuose palikti ištisomis dienomis nesinori. Teiravomės klaipėdiečių, kaip jie sprendžia šią problemą?

Vasaros vakarai daliai žmonių neatsiejami nuo įtraukiančios knygos atostogaujant, ilsintis gamtoje ar po dienos darbų.