„11 metų sūnus meluoja kiekviename žingsnyje… Perskaičiau šimtus psichologų straipsnių ir rekomendacijų šia tema, ieškodama išeities. Išbandėme daug būdų jį paveikti, bet rezultato nepasiekėme. Dabar pildome „drausmės lentelę„: už gerą elgesį žymime taškus, giriame ir duodame žetonus, kuriuos jis „išsikeičia“ į pramogas, už blogą skiriame nuobaudas (rašome minusus, atimame pramogas)… Pastebėjome, kad dėl „pliuso“ drausmės lentelėje vaikas pradėjo dar išradingiau meluoti…“
„100 būdų išbandžiau…“ Išbandykite dar vieną
Dr. Tomas Gordonas (Thomas Gordon), klinikinis psichologas, pripažintas tėvų, mokytojų, lyderių ir kt. grupių komunikacinių gebėjimų ugdytojas, sukritikavo senus ir pasiūlė naują tėvų ir vaikų konfliktų sprendimo modelį. Jis taip ir vadinasi – „Gordono modelis“ arba „Gordono metodas“.
Knygoje „Parent Effective Training“ („Efektyvus tėvų mokymas“) dr. T. Gordonas rašo: „Dauguma literatūros, skirtos tėvams, yra orientuota į konfliktiškus sprendimus. Tai tam tikros „virtuvės receptų knygos“ su, ekspertų požiūriu, geriausiais sprendimais, nors geriausias sprendimas vienai šeimai gali toks nebūti kitai.“
Kodėl tai neveikia
Dr. T. Gordonas mano, kad plačiai paplitę patarimai tėvams, kaip antai „Visada būkite nuoseklūs“, „Priimkite vaiką visokį„, „Tėtis ir mama turi veikti išvien“, „Apdovanokite už gerą elgesį, nubauskite už blogą“ ir pan., yra neefektyvūs.
„Tėvai gali ir turi būti nenuoseklūs, – rašo Gordonas. – Tėvų jausmai keičiasi priklausomai nuo situacijos. Jeigu jūs visąlaik stengiatės būti nuoseklūs, jūs prarandate gebėjimą būti nuoširdūs ir natūralūs.“
Patarimas „būti nuosekliems“, pasak psichologo, daugelį tėvų verčia palaikyti „bendrą frontą“ nepaisant, ką kiekvienas iš jų natūraliai jaučia vaiko atžvilgiu, kai jo elgesys nepriimtinas.
„Tai veda tėvus prie veidmainiavimo. Nė vienas iš tėvų nepriima visokio vaiko elgesio. Kai kurie dedasi, kad priima, tačiau iš tiesų tik vaidina „gero auklėtojo“ vaidmenį, – rašo dr. T. Gordonas. – Išoriškai jie gali demonstruoti, jog priima vaiką bet kada ir bet kokį, tačiau, taip „priimdami“, viduje vis tiek jam jaučia neprielankumą, susierzinimą ir frustraciją. Tuo metu vaikas gauna prieštaringą žinutę ir ima abejoti tėvų sąžiningumu (jaučia viena – sako kita).“
Dr. T. Gordonas nepritaria apdovanojimų ir nuobaudų metodui. „Tai negali būti gera priemonė ugdant sudėtingus dalykus, reikalaujančius ilgalaikio įtvirtinimo. Galima išmokyti vaiką sakyti „ačiū„, tačiau tai dar nereiškia, kad jis išmoko jausti dėkingumą ir palaikyti gerus santykius su aplinkiniais. Šito vaikai išmoksta veikiami daugybės kitų faktorių.“
Šeimose, kur auga daugiau nei viena atžala, vaikai kovoja dėl tėvų paskatinimo. Pasak dr. T. Gordono, jie netgi stengiasi diskredituoti vienas kitą, kad tik atrodytų „geri“ („padarysiu taip, kad brolis atrodytų blogas, ir tuomet aš atrodysiu geriau“).
„Kai vaikai auklėjami apdovanojimų ir nuobaudų atmosferoje, jie trokšta atrodyti geri – t. y. laimėti, ir išvengti pralaimėjimo – t. y. atrodyti blogi. Tokia orientacija ypač ydinga vaikams, kurie prigimties apdovanoti geresnėmis fizinėmis ar intelektinėmis savybėmis nei kiti vaikai.“
Autorius kritikuoja rekomendacijas vaikus kuo dažniau girti. „Priešingai nei paplitusi nuomonė, pagyrimai dažnai turi neigiamą poveikį. Vaikai nuo jų tampa priklausomi ir netgi ima jų reikalauti („Tu nieko nepasakei, kaip aš susitvarkiau savo kambarį„, „Aš puikiai nupiešiau, tiesa?“ ir t. t.).
Dr. T. Gordonas paneigia požiūrį, kad paauglystė yra natūraliai „sunkus etapas“, kai neišvengiamai pasireiškia paaugliškas maištas ir priešiškumo demonstravimas. „Mano darbo patirtis rodo, kad paauglys nemaištauja prieš tėvus – jis tik tampa pajėgesnis maištauti prieš jų valdymą. Jeigu nuo mažumės tėvai vadovautųsi ne valdžios, o kitais metodais, vaikams nebūtų prieš ką sukilti.“
Kitaip nei daugelis psichologų, apie vaikų melą dr. T. Gordonas sako: „Polinkis meluoti nėra natūralus vaikams. Tai išmokta savybė, atsiradusi taikant apdovanojimų ir nuobaudų metodus – t. y. tėvams manipuliuojant vaiku.“
Gordono metodas
Psichologas įsitikinęs, jog tėvams pakanka žinoti vienintelį konflikto sprendimo metodą. Šis metodas tinka būtent jiems ir būtent jų vaikui.
„Tai metodas, kuris skatina vaiką mąstyti. Tai intelektinis pratimas ir tėvams, ir vaikui. Taikant šį metodą, tėvai ir vaikas dirba kartu, jie sprendžia tą pačią užduotį. Vaikui nelieka būtinybės gintis ir protestuoti prieš tėvų valdžią„, – tikina dr. T. Gordonas.
Gordono metodo esmė yra žinutė vaikui: „Tavo poreikiai ir teisės yra gerbiami, tačiau ir mes, tėvai, turime tokią pat teisę į pagarbą savo poreikiams.“
Kaip tai daroma
Kai tarp tėvų ir vaiko kyla konfliktas, dažniausiai jis sprendžiamas arba nuslopinant vaiko norus, arba jam nusileidžiant. Kitaip tariant, arba tėvų, arba vaiko naudai. Pirmuoju atveju vaikas atsitraukia, tačiau jam lieka nuoskauda. Kitu atveju atsitraukia mama ar tėtis – jausdami pyktį, bejėgiškumą, pažeminimą. Pasak dr. T. Gordono, viena iš konflikto pusių neišvengiamai pralaimi. Psichologas siūlo trečiąjį kelią: kad nebūtų pralaimėtojų.
Kaip tai padaryti?
„Pirmiausiai aiškiai leiskite vaikui suprasti, kad jūs norite, jog jis prisidėtų prie sprendimo paieškos. Kartu ieškokite tokio sprendimo, kad niekas nepralaimėtų, kad abiejų šalių poreikiai liktų patenkinti“, – sako autorius.
Kaip rasti sprendimą „be pralaimėjimo“?
6 žingsniai
Juos reikia pereiti kartu su vaiku.
1. Identifikuokite ir įvardykite konfliktą.
2. Generuokite galimus alternatyvius sprendimus.
3. Įvertinkite alternatyvius sprendimus.
4. Padarykite išvadą apie geriausią, priimtiniausią sprendimą.
5. Numatykite būdus šiam sprendimui įgyvendinti.
6. Stebėkite ir vertinkite, kaip šis sprendimas veikia.
Žinutė vaikui pagal dr. Gordoną
„Tu ir aš kuriame santykius, kuriuos aš vertinu ir noriu palaikyti. Tuo pat metu kiekvienas iš mūsų – atskira asmenybė su savo unikaliais poreikiais ir teise juos patenkinti. Aš stengsiuosi nuoširdžiai suprasti tavo elgesį, kai tu bandysi patenkinti savo poreikius arba kai turėsi dėl to sunkumų.
Kai tu daliniesi savo sunkumais, aš stengsiuosi klausytis tavęs ir palengvinti tau sprendimų paiešką – savo sprendimų, o ne tų, kurie priklauso nuo manęs.
Kai tau kils sunkumų dėl to, kad mano elgesys trukdo tau patenkinti savo poreikius, aš skatinsiu tave atvirai ir sąžiningai pasakyti, kaip tu jautiesi. Aš klausysiuosi ir stengsiuosi pakeisti savo elgesį, kaip tik galėsiu.
Jeigu tavo elgesys trukdys man patenkinti mano poreikius ir tai vers mane jausti tau neprielankumą, aš pasidalinsiu su tavimi savo problema ir atvirai, sąžiningai pasakysiu tau, kaip aš jaučiuosi, tikėdamasis, kad tu gerbi mane taip, jog gali išklausyti, o paskui pakeisti savo elgesį.
Tada, kai nė vienas iš mūsų negalės pakeisti savo elgesio, kad patenkintų kito poreikius, ir supras, jog mudviejų santykiuose atsirado poreikių konfliktas, susitarkime kiekvieną tokį konfliktą išspręsti nenaudojant prievartos, kad kuris nors laimėtų kito sąskaita.
Aš gerbiu tavo poreikius, bet taip pat turiu gerbti ir savus. Todėl visada ieškokime konfliktų sprendimo būdų, priimtinų mums abiem, kad abiejų poreikiai būtų patenkinti ir niekas nesijaustų pralaimėjęs.
Patenkindamas savo poreikius, tu galėsi tobulėti kaip asmenybė, taip pat galėsiu ir aš. Mūsų santykiai visada bus sveiki, nes tenkins mus abu. Kiekvienas iš mūsų galės tapti tuo, kuo jis nori tapti, ir mes galėsime žvelgti vienas į kitą jausdami pagarbą ir meilę, draugystę ir taiką.“
Informacijos šaltinis: ve.lt
Palikti komentarą