Patarimai/rekomendacijos, Psichologija, Vaikai/šeima

Jūs „griaunate“ mus kiekvieną kartą, kai…

Mūsų vaikai turi puikiausias močiutes, senelius, tetas…Mums pasisekė! Bet aš dažnai matau kaip kitose šeimose neatsargiu žodžiu, įprastu scenarijumi, bandymu tapti reikšmingu, kažkas iš artimųjų „sugriauna“ sąvoką „mes“ tarp tėvų ir vaiko, išbalansuoja vaiko pasitikėjimo ir artumo lygmenį mamai ir tėčiui. Todėl ir atsirado šis pastebėjimas. Pastebėjimas tiems, kurie ne mamos ir ne tėčiai, ir kurie kartais nežino, kad žaisdami su mažyliu griauna kažką labai svarbaus.

Ir taip, jūs „griaunate“ mus kiekvieną kartą, kai…

  1. Kada sakote „kas mano mažutėlį nuskriaudė?“, „jie tave skriaudžia, mažute?“, „kankina vaikelį“, „nuskriaudė vaiką“. „Skriauda“ – tai emocija, ir ji kol kas mažyliui nežinoma, „nuskriausti“ – tai panaudoti prievartą, agresiją. Žodžiais „tėvai nuskriaudė“ jūs įnešate daug chaoso į šeimos gyvenimą, juk vaikui tėvai – saugumas ir prieglobstis. O jūs siejate sąvoką tėvai su skausmu ir agresija. Žodžiais siejate. Juk žodžiu galima užmušti, žodžiu galima išgelbėti. Dažniausiai „skriauda“ vadinamas koks nors tėvų draudimas, mamos ar tėčio bandymas išlaikyti ribas, nustatytas vaiko saugumui. Taip kad, „nuskriaudė mano vaikutį“ – žiaurus ir niekšiškas jūsų sakinys. Tai pigus būdas įgyti autoritetą. „ Aš juk pajuokavau!” – pasakys daugelis. Kaip jūs manote, vaikas suprato jūsų juokelį? Ne kiekvienas suaugusysis geba suprasti juokus. Norite nuraminti vaiką – nukreipkite dėmesį, pažaiskite su juo, bet nereikia jo supriešinti su mama.
  2. Kai užduodate vaikams kvailus klausimus. „O ką tu myli labiau – tėtį ar mamą?“, „O tu liksi gyventi su mumis?“, „ Parduokime sesutę?“, „ Padovanosi man savo žaisliuką?“. Aš atsakysiu į jūsų klausimus:
  • meilė neturi kiekybinės išraiškos, egzistuoja tik kokybinė;
  • ne, nepasiliks, vaiko gyvenamosios vietos klausimas – ne jo pasirinkimo teisė, o jūs sukuriate iliuziją, kad tai jo atsakomybė;
  • žmonių parduoti negalima – tai baudžiamoji atsakomybė, gaila, kad jūs to nežinote.
  • O užrašysite man savo butą? O ką?  Klausimai lygiaverčiai. Žaislai vaikui – tai jo nedidelis (bet labai svarbus!) turtas, kuris jums – niekutis. Mažylis jau sprendžia vidinį konfliktą; nepadovanosi – pavadins gobšuoliu, padovanosi – neteksi to, kas brangu. Nei vieno sulūžusio savo vaikų žaislo aš neišmečiau be jų leidimo. Tai JŲ daiktai.

Prieš paklausdami vaiko, pagalvokite, prašau. Vaikai nesupranta, kad suaugusiesiems pokalbis yra tik betikslis ritualas, žodžiai – tai tik lapeliai, kuriais jie iš nuobodumo  svaidosi į kairę ir į dešinę. Vaikui jūsų dialogas – labai rimtas. Štai ir klauskite tik rimtai. Padėsiu. Apie ką tu svajoji? Kokiu gyvūnu tu norėtum pavirsti, jei galėtum? Kokius ledus tu mėgsti? Koks pats įdomiausias filmukas? Tu buvai Afrikoje? Daugybė variantų.

       3. Kai domitės ne vaiko pasiekimais, o tik jo vystymosi atitikimu amžiaus tarpsniams.  Pavyzdys. „M. tokia protinga, būdama pusantrų metų moka gražiai tapyti, puikiai valdo teptuką – o ji kalba? – M. labai judri, žaidimų aikštelėje aš ją tik saugau, ji pati visur užlipa greitai ir lengvai – o ji kalba, taip? – M. moka paguldyti lėles, „verda“ košę, mokosi žaisti siužetinius žaidimus. – o kiek žodžių ji pasako? “ !!!

Kitas dialogas. „L. toks šaunuolis, kad būdamas dvejų metų kalba sakiniais. – oi, o jis su sauskelnėmis dar miega? – L. jau žino kai kurias raides, mokosi eilėraštukus kartu su mama – ir dieną šlapinasi dar, taip? – L. gabus, užduoda daug klausimų – gal jums pas gydytoją nueiti?“ Kai jums vaiko tėvai pasakoja apie savo vaiko pasiekimus – klausykite. Arba – neklausykite. Bet neįkyrėkite savo vaizduote apie vaiko vystymąsi. Jūs – ne neurologas, ne psichologas, jūs ne testuojate mažylį, tai kodėl ieškote problemos (dažniausiai sugalvotos)? Kitas klausimas – dažnai pačios mamos, pasakodamos apie savo vaiką, dažniau kalba apie mažylio nesėkmes  nei apie pasiekimus. Arba apie sėkmes kalba tiek daug, plačiai ir visur, kad susidaro įspūdis, kad vaikelis – mamytės projektas, ir jūs dabar dalyvaujate projekto prezentacijoje.  Reikia rasti balansą. „ Kaip jūsų vaikutis? – Ačiū, nuostabu. Jau skaičius žino“ – Oho, kokie jūs šaunuoliai!“ Idealu.

Toliau skaitykite:

ŠIŲ TRIJŲ DALYKŲ NIEKADA NESAKYKITE SAVO VAIKUI!

BRAVO. JŪS KĄ TIK SULAUŽĖTE SAVO VAIKUI GYVENIMĄ

6 PRIEŽASTYS, KODĖL NEREIKIA VERSTI VAIKŲ DALINTIS

smallvaikodiena1-300x54-300x54-300x54

Informacinio švietimo projekto www.vaikodiena.lt informaciją naudoti komerciniais tikslais be raštiško www.vaikodiena.lt sutikimo draudžiama.

Susijusios naujienos

Palikti komentarą

Palikti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas.