Įvardinti, ką jaučiu, nėra jau taip paprasta. Man. Darau prielaidą, kad vaikui tuo labiau. Jausmų ir emocijų paletė yra labai plati, atspalvių ir intensyvumų begalė. Susigaudyti, kokie jausmai užplūsta, kai mane apkabina, kai brolis pasiglemžia mėgstamą lego žmogeliuką ar laimi lenktynes iki šaldytuvo yra tikrai nemenkas iššūkis. Sutinkate?
Mes nuo pat mažumės mokome vaikus apie tai, ką jie jaučia, atspindėdami jų emocijas: tu dabar jautiesi liūdnas, supykęs, džiaugsmingas ir t.t., nes… Ar tau liūdna? Ne? O ką jauti? ir t.t. Bet vienose situacijose susigaudantys, kitose jie vistiek pasimeta, išsigąsta emocijos intensyvumo, pasiduoda. Kaip ir visi mes, beje. Ir tada išlenda nebrandumas – keliam balsą, mojuojam kumštukais, rieda ašaros… Būti šalia siaučiant audrai irgi nėra lengva. Kalbamės, šnabždamės, rėkaujam, vėl šnabždamės – keliaujam ieškojimų kelionę…
KUR NUĖJOM?
Vieną dieną, norėdama pradėti kalbą apie jausmus, užklausiau penkiamečio su puse, kokios spalvos dabar tavo širdelė? Šis klausimas jam labai patiko. Pamąstė: tokia tikra raudona. Akys žiba, nes džiaugiuosi, kad žaisdamas neužsigavau. Tai štai kokie tie vaikų džiaugsmai ir rūpesčiai. Juos paleidus su žodžiais, pasidaro skaidru skaidru ir lengva.
Ir nors įvardinti yra labai gerai, bet yra tokių didelių momentų, kurie nepasiduoda ištariami. Mane labai nustebino, kad šiaip jau nelinkęs piešti, tepliotis su dažais ir besirenkantis kitas veiklas, jei tik įmanoma, vyresnėlis emociją mielai ir lengvai išreiškia rašydamas arba piešdamas. Užrašo, perskaito ir nurimsta. Oho! Kaip aš nesugalvojau tokio būdo?
TIKRAI, YRA DAUG DAUGIAU NEI VIENAS
EMOCIJŲ REIŠKIMO BŪDAS
Krūtinėj netelpa apmaudas ir jis užrašo kreidele NEMYLIU. Ir tada jau galim kalbėtis, kas nutiko, kokie įvykiai ar veiksmai iššaukė tokią reakciją. Arba gaunu raštelį ACIPRAŠAU ir žinau, kad jau einam susitaikymo keliu, jau galim apsikabinti. Taigi šią kelionę vis dar keliaujam. Ir, kaip suprantu, keliausim visą gyvenimą.
Antroji savaitė – KARTONAS ir KEMPINĖLĖS
Paskelbiau projekto 10 kūrybingų vasaros savaičių priemones ir pati susidūriau su galvalaužiu – ką nuveikti? Vasara ištuštino galvą… Ir šįkart nepavyko man sujungti tų dviejų priemonių, neskaitant to, kad pradžioje naudojom kempinėlę antspaudų dažams. Visgi visas dėmesys krito kartoniniams antspaudukams, o kempinėlę pakeitėm teptuku ir dažus ant antspaudukų tepėm tiesiai. Taip dažas geriau pasiskirstydavo ir gražiau guldavo ant popieriaus.
Antspaudukų gaminimo procesas super duper paprastas: kartono lape nusipiešiam antspauduko trafaretą, iškerpam, pritvirtinam kojelę (aš dariau jas iš plastilino) ir jau galim tepti dažus ir antspauduoti.
Vienas iš užsiėmimo variantų, kurį pirmą ir išbandėm, buvo popieriaus lape nupiešti daug geometrinių formų ir po to atitinkamais antspaudukais tas formas “nuspalvinti”. Taip galima kurti didelius statinius ir/ arba mokytis geometrinių formų pavadinimų.
Išbandėm su kreidos dažais, su akvarele ir guašu. Guašui visi laurai ir plojimai
Tepasi lygiai, storai, gaunasi sodrūs antspaudai, kuriuos padabinus akvareliniais apvadais gaunam tikrus meno kūrinius. Beje, atspindinčius emocijas😉 o gal jas sukuriančius?
Antspaudukams pagaminti ir visam kūrybiniam procesui reikės:
- kartono
- pieštuko
- žirklių
- plastilino arba kažko kito, ką naudosite kojelėms
- vandens, guašo, akvarelės ir kitokių dažų bei flomasterių
- popieriaus
Šviesios vasaros ir giedros nuotaikos!
Informacijos šaltinis: suvaikais.lt
Palikti komentarą