Vaikodiena.lt Author

Šį pavasarį panevėžiečių Inos (27 m.) ir iš Latvijos kilusio Aleksandro (29 m.) Kirillovų šeima pradėjo džiugiu laukimu – gegužę turėjo susilaukti pirmagimio. Tačiau balandžio mėnuo vos neatnešė šeimai tragedijos: kūdikis gimė prieš laiką, o mamą ligoninėje ištiko insultas ir medikai sakė, kad yra tik 1 procento tikimybė, kad ji liks gyva.

Žvelgiant į žmogaus išorę ne visada lengva atspėti, ar jis turtingas, ar ne, ar tik tokiu dedasi. Pažvelkite į šiuos tris paveikslėlius ir pabandykite atsakyti, kuris iš pavaizduotų žmonių yra turtingas.

Keičiasi reikalavimai, kaip turės būti organizuojamos kūno kultūros pamokos mokiniams šalies mokyklose, kad jos taptų patrauklesnės ir modernesnės. Taigi gerėja pasiruošimo sąlygos šioms pamokoms, nustatyti konkretūs reikalavimai persirengimo erdvėms, mokytojams leista laisviau planuoti fizinę veiklą, kad ji būtų patraukli ir įdomi bei pritrauktų kuo daugiau jaunimo. Mokyklos turės daugiau galimybių naudotis kitomis sporto erdvėmis – […]

Gegužės 28-ąją minima Pasaulinė moterų sveikatos diena. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, viena iš keturių porų, gyvenančių išsivysčiusiose šalyse, yra nevaisinga. Kitais skaičiavimais, pasaulyje kas šešta pora (apie 10–15 proc.) susiduria su vaisingumo problemomis. Dar 10–25 proc. moterų patiria antrinį nevaisingumą, t. y. negali pastoti pakartotinai.

Tėvai visada yra pirmas pavyzdys vaikams, kai mažieji mokosi susidoroti su negatyviais savo jausmais – baime, nerimu, liūdesiu ar pykčiu. Ikimokyklinio amžiaus vaikai paprastai bijo skirtingų dalykų, svarbu, kad baimė neperaugtų į nuolatinį nerimą. Kaip tėvams padėti savo atžaloms susitvarkyti su baime ir nerimu? Ar tikrai jautrūs vaikai gali lengviau tapti grupės lyderiais? Iš kur […]

„Dingęs, ieškomas, nerandamas“, – nėra dienos, kad policija neskelbtų prašymo padėti surasti nežinia kur prapuolusius asmenis. Galbūt po dienos, kitos spaudą pasiekia pranešimas, kad ieškomasis atsirado, bet nemažai ateina ir liūdnesnių žinių. Skaudžiausia, kai dingsta vaikai, jų dingusiųjų jūroje – didesnė pusė. Kur ir kodėl dingsta vaikai?

Tėvai visada yra pirmas pavyzdys vaikams, kai mažieji mokosi susidoroti su negatyviais savo jausmais – baime, nerimu, liūdesiu ar pykčiu. Ikimokyklinio amžiaus vaikai paprastai bijo skirtingų dalykų, svarbu, kad baimė neperaugtų į nuolatinį nerimą.

Vaikui reikia žinoti viską. Suaugusiam kyla kita mintis – tiek, kiek reikia. Senolis supranta, kad žinių trūko, trūksta ir trūks, nes kuo daugiau žinai, tuo labiau supranti, kad nežinojimas yra didesnis. Čia kaip piešiant apskritimą: jei žinių apskritimas vis didėja, tai nežinojimas didėja taip pat – ir net greičiau.

Praėjusią savaitė Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerė Audronė Balnionienė, Administracijos direktorius Artūras Bogdanovas ir mero patarėja Toma Tuzovaitė-Markūnienė lankėsi Trakų rajone, Lentvaryje, kur vasario mėnesį buvo atidarytas modulinis vaikų darželis.

Suaugusiųjų gyvenime netrūksta iššūkių – norint atlikti sudėtingą užduotį, pirmiausia reikia patikrinti kokią informaciją žinome apie užduoties atlikimą, kokios informacijos trūksta ir kur ją rasti, o turint reikiamą informaciją pereiname prie užduoties sprendimo. Tai vadiname inžineriniu mąstymu. Ar įsivaizduojate, kiek kartų sparčiau vaikai tobulėtų, jei mokėtų šią logiką taikyti besimokant, sprendžiant užduotis bei atliekant namų […]

Dažniausiai kalbos apie namų tvarkymą prasideda nuo skundų: „Negaliu pakęsti buities darbų!“, „Visi buities darbai gula ant moters pečių“, „Vyrai išnaudoja moteris“ ir pan. Plauti grindis, valyti dulkes, šveisti kriaukles ir klozetus, skalbti, tvarkytis daugumai yra sunki pareiga. Šie darbai atliekami prisiverčiant, iš reikalo.

Socialiniuose tinkluose jaunimas praleidžia ištisas valandas, tačiau neverta nuogąstauti, kad virtualus bendravimas pakeis realų. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto Kriminologijos katedros asistentė dr. Maryja Šupa ir Psichologijos instituto docentas dr. Antanas Kairys įsitikinę, kad keičiasi tik bendravimo forma, bet ne poreikis.

Atrodo, vaikas jau pasveikęs, bet dar sloguoja, pakosėja. Ar jį jau galima leisti į lauką, vesti į darželį, mokyklą, kitus užsiėmimus? Tai – neretai tėveliams kylanti dilema. Apie tai kalbamės su vaikų ligų gydytoja, įstaigos „Mama aš sergu“ vadove Indre Plėštyte-Būtiene.