„Patogiausia ir išmaniausia pratybų atsakymų svetainė! Pranešk draugams! Būk protingas“, – skambiu šūkiu 5-12 klasių mokinius pasitinka vienas iš daugelio tinklalapių internete. Apie svetaines, kuriose pateikiami mokyklose tebenaudojamų pratybų atsakymai, lietuvių kalbos rašiniai, referatai ir kalbėjimo įskaitai paruošta medžiaga, mokytojai prabyla vis garsiau.
Turiu neįgalų brolį, kuriuo buvau mokoma rūpintis nuo pat vaikystės (jam cerebrinis paralyžius, visiška negalia). Nuo tada giminių ir aplinkinių buvo ,,kalama į galvą“ , kad reikia mamai padėti juo rūpintis, kad tik aš viena jai galėsiu padėti.
Pirmąją teksto dalį galite skaityti čia. Dr. VAIDILUTĖ ASISI – Austrijoje sertifikuota klinikinė ir sveikatos psichologė, specializacija – vaikų, jaunimo ir šeimos psichologija, lektorė, Graco universitete apgynė daktaro disertaciją tema „Ryšys tarp mažų vaikų psichikos problemų ir tėvų ir vaikų santykių“.
Iliustratorius Davidas Bonazzi savo kūriniuose palietė pačias jautriausias šiuolaikinės visuomenės problema. Kviečiame pasižiūrėti.
Viena moteris pasiskundė: vyras visiškai jos nevertina. Nepasveikino su gimtadieniu, įprastai įžeidė, pažemino. Suaugę vaikai atsiuntė žinutę, ir tiek. Ir štai sėdi ji viena namuose ir verkia.
Artimuose santykiuose klaidų, visai mažų, o kartais ir didelių, padarome visi. Tačiau kartais suklystame ir bandydami atsiprašyti – mūsų apgailestavimai, rodos, atsimuša kaip žirniai į sieną. Psichologė Harrieta Lerner siūlo devynių tikro atsiprašymo bruožų sąrašą:
Danielis T. Willinghamas yra Virdžinijos universiteto (JAV) psichologijos profesorius, tiriantis, kaip būtų galima pritaikyti kognityvinės psichologijos ir neuromokslo atradimus vidurinio ugdymo procese. 2009 m. D. Willinghamas išleido amerikietiškoje spaudoje puikiai priimtą knygą „Kodėl vaikai nemėgsta mokyklos?“ (angl. Why Don’t Children Like School?). Šioje knygoje autorius aptarė daugybę su kasdieniu mokyklos gyvenimu susijusių problemų ir pabandė […]
Dr. Vaidilutė Asisi – Austrijoje sertifikuota klinikinė ir sveikatos psichologė, specializacija – vaikų, jaunimo ir šeimos psichologija, lektorė, Graco universitete apgynė daktaro disertaciją tema „Ryšys tarp mažų vaikų psichikos problemų ir tėvų ir vaikų santykių“.
Septynmetis Pauliukas, mamos apklostytas, ramiai užmigo savo lovelėje. Susapnavo, kad piktasis drakonas iš vakare matyto filmuko įsėlino ir tuoj griebs jo mamą. Sapne norėjo tvoti su pagaliu siaubūnui, bandė šaukti pagalbos, bet rankutės lyg vatinės, o balso – jokio. Pabudo ašaromis apsipylęs, puolė ieškoti mamos – kambarys tuščias. Tuoj pat paskambino komandiruotėn išvykusiam tėčiui, kad […]
Vaiko teisių apsaugos specialistams tenkanti atsakomybė atstovauti vaiko interesams teisme – kasdienybė. Vieni sudėtingiausių sprendimų priimami teismo posėdžių metu, kai siekiama vaiką laikinai paimti iš šeimos. Šis siekis įgyvendinamas tik kruopščiai apsvarsčius visus už ir prieš argumentus. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai vaikas paimamas iš šeimos ne tik dėl šeimoje pastebėtų pavojaus signalų iš šalies, […]
Ankstyvą sutemų aptrauktą sekmadienio žiemos rytą – sapnus išvaikantis septynmetės dukters prašymas: „Tėti, lauke tamsu, einam į naktinį žygį!“ Tokiam raginimui atsispirti vilnietis Žilvinas Karpis neranda jokio argumento. Tenka ropštis iš lovos. Anksčiau iš miesto į kaimą išsikelti dėl stipresnio vaikų ryšio su gamta galvojusi šeima dabar sako, kad atrado būdų su jais praleisti pakankamai […]
Vienose amerikiečių vestuvėse nuotakos poelgis šokiravo ne tik šventės dalyvius, bet ir tūkstančius internautų, kurie pamatė ceremonijos nuotrauką „Reddit“ socialiniame tinkle.
Neretai pasitaiko, kad klaidingos nuostatos, kurias perėmėme iš vyresniosios kartos, įsitvirtina mūsų galvose ir trukdo judėti pirmyn. Mintys juk yra materialios, jos formuoja mūsų sąmonę, daro įtaką mus supančiai realybei. Problemos suvokimas jau yra jos sprendimo pradžia.
Kartas nuo karto gyvenime mane apima jausmas, kad negyvenu savo gyvenimą, o sukuosi žiurkratyje: namai, vaikų darželis, mokykla, būreliai, darbas, buitis namuose ir noras vakare įlįsti į tunelį, kuriame niekas nieko neklaustų, nenorėtų ir neliestų. Arba, kaip viena mano draugė, dviejų vaikų mama sako: „Kartais net pamirštu, kad mano vardas nėra mama, kad aš turiu […]
„Tėvams aš nerūpėjau… Jie manęs nepastebėdavo…“ – tokius žodžius ištaria ne vienas, kaltinantis tėvus dėl savo gyvenimo nesėkmių ir klaidų. Tačiau įprastai tėvai myli savo vaikus ir trokšta jiems sėkmingo gyvenimo. Aišku, visi daro klaidų, nes tobulų tėvų paprasčiausiai nėra. Jie gali supykti, aprėkti, nubausti, tačiau dažniausiai šiuos emocijų pliūpsnius atsveria meilė ir gėrio linkėjimas. […]
