Kartas nuo karto gyvenime mane apima jausmas, kad negyvenu savo gyvenimą, o sukuosi žiurkratyje: namai, vaikų darželis, mokykla, būreliai, darbas, buitis namuose ir noras vakare įlįsti į tunelį, kuriame niekas nieko neklaustų, nenorėtų ir neliestų. Arba, kaip viena mano draugė, dviejų vaikų mama sako: „Kartais net pamirštu, kad mano vardas nėra mama, kad aš turiu ir savo tapatybę, savo poreikius ir pomėgius“. Gyvenimo rutina kartais praryja mus su visais batais ir tenka, kaip Miunchauzenui traukti save už kasos iš kasdienybės balos.
Keletas būdų, kaip padėti susigrąžinti savo gyvenimą:
• Pailsėkite ir nurimkite. Kartais užtenka tiesiog išsimiegoti tam, kad galėtume pasaulį vėl matyti gražiomis spalvomis ir reaguoti ramiai į kasdienes dramas. Tik ramiu protu mes galime suvokti, ko norime gyvenime ir to siekti. Diena nieko neveikiant, gali apversti visą gyvenimą aukštyn kojomis, nes kai bėgame, verčiamės per galvą neturime kada įsiklausyti į save ir savo poreikius, o neretai nutinka ir taip, kad mes patys pasirenkame tą nuolatinį bėgimą tam, kad nereikėtų girdėti savo vidinio balso. Tiesiog sustoti ir lesti sau pajusti nuobodulį ir natūralų poreikį kažką veikti, kurti, bendrauti.
• Susidraugaukite su savo kaltės jausmu. Dažnai moteriai kaltės jausmas yra kasdienis palydovas (darbe graužia sąžinė, kad būnu ne su vaiku, kai būnu namie kankinuosi, nes darbe per mažai padirbu) ir taip be pertraukos ir be galimybės išjungti kankinės programą). Tas vidinis kirminas graužia ir graužia. Kas belieka – girdėti kaltės kirminą, bet ne visada jo paisyti. Lai kalba, bet gyventi reikia taip, kaip norisi, o ne taip, kaip sako saulės šviesos nematę sliekas. Tiesiog skirkite laiko sau, savo pomėgiams, poilsiui, nepaisant to, kad kaltė tuksena.
• Planuokite sau malonias veiklas. Mes puikiai gebame planuoti darbus. Taip suplanuojame darbus, kad net laiko papietauti ar nueiti į tualetą nelieka, ką ir kalbėti apie mažus ar didelius malonumus. Gebėjimas susiplanuoti pietų pertrauką, laisvalaikį, poilsį, pramogas yra labai svarbus ir reikalingas, net sakyčiau būtinas norint netapti nusiplūkusiu darbiniu arkliu.
• Brėžkite ribas. Pirmiausia ribas reikia nubrėžti sau, kol mes be ribų, tai, kaip namas su atlapotais langais ir atidarytomis durimis, kas nori gali užeiti ir pasiimti, ko tik užsigeis. Iš kitos pusės mes išsitąsome, nes neturime nubrėžę kiek ir ko daryti, tarkim jei nesu nusistačiusi, kad namus tvarkau tik šeštadienio rytais, tai greičiausiai tik pamačiusi dulkę pulsiu vis valyti, vis plauti, vis tvarkyti ir atiduosiu savo laiką ir pastangas ne tiems dalykams, kurie man yra svarbūs ar teikiantys džiaugsmą.
• Grąžinkite sau skolas. Gyvenime būna visokių etapų. Darbe sudėtingas laikas, metas, kai serga vaikai, dar kokie rūpesčiai. Sudėtingi etapai gali suvalgyti visą mūsų laiką ir jėgas, bet jiems praėjus reikia grąžinti sau skolas. Leiskite sau pasirūpinti savimi, atgauti jėgas, kad atėjus kitam uraganui, galėtumėte jį atlaikyti tiesia nugara, o ne parklupus.
Gintarė Jurkevičienė | psichologijoscentras.lt
Psichologė-psichoterapeutė
Seminaras Kaune „Toksiškos emocijos“: https://www.facebook.com/events/580581472757593/
Ilgalaikė moterų asmeninio augimo grupė https://www.facebook.com/events/2454768124736801/
Informacijos šaltinis: http://psichika.eu/
Palikti komentarą