Ar įtariate, kad jūsų vyras ar žmona dėl santuokos jaučiasi nelaimingi? Išsiaiškinkite, kol nevėlu. Šiame straipsnyje – 7 dažni ženklai, kurie rodo, kad sutuoktinis ima jaustis prastai.

Dažnai neturėdami laiko vaikiškiems žaidimams, mes suaugusieji daug ką prarandame. Vaikai moka tai, ką mes esame pamiršę, ką esame užspaudę, o gal net nuo savęs paslėpę.

Daug kas siekia sužinoti, išsiaiškinti savo „tikruosius norus“, suprasti, ko gi jie nori „iš tikrųjų“. Kažkodėl manoma, kad tai išsiaiškinus, radikaliai pasikeis gyvenimas. Štai supratau, išsiaiškinau ir – op! – viskas susitvarkė, viskas gerai, gyvenimas pavyko. O štai mane labiau domina priežastis – kuriems galams jums žinoti, ko norite?

Iki šiol nemaža visuomenės dalis dar mano, kad po skyrybų vaikui nereikalinga pagalba, kad jis pats susitvarkys ir užsigydys patirto skausmo padarytas žaizdas. „Išties tėvų skyrybos vaikui sukelia skausmingų išgyvenimų, kurie vėliau gali sukelti dar sunkesnių pasekmių“, – teigia Šeimos ir asmens saviugdos centro „Bendrakeleiviai“ psichologė, nuo 2013 metų dirbanti su vaikų grupėmis, Veronika Klimenkiene.

Niekas kitas taip kaip žaislai vaikams nekuria jų komunikacinių įgūdžių. Žaidimas, galima sakyti, vienas esminių komunikacijos, pasaulio pajautimo ir mokymosi variantų. Kai kurie ekspertai mano, kad žaisdami mažyliai gali jaustis iš tikrųjų esantys savimi.

Žmogus yra humaBEING, o ne humanDOING! Labai, labai, labai… Labai. Įstrigo ši frazė, išgirsta klausant mokymų „online“. Kalbėjo apie tai, kaip vaikui (apie vaikus kalbėjo) ir net kiekvienam suaugusiam žmogui pasirinkti profesiją, kaip rasti savo vietą po saule. Patarė, kaip atsakyti sau į klausimą: „Ką noriu daryti kai užaugsiu?“. Dar niekada nebuvau girdėjusi tokio gero […]

Vaikų auklėjimas kiekvienoje šalyje skiriasi – įvairiose, pagal laimės indeksą ar geriausius mokslo pasiekimus pirmaujančiose valstybėse, aiškiai pastebimi skirtingi prioritetai ir taikomi metodai. Tad kokiais auginimo, auklėjimo ir ugdymo pavyzdžiais galima remtis ir kurie lietuviams yra priimtini, o kurie – ne?

Mes jau vaikystėje įsisąmoninome, kad būtina siekti geresnio, būti gerais, dar geresniais ir pačiais geriausiais praktiškai visose sferose, ir kad visiškai nesvarbu – reikia ar nereikia jums to iš tikrųjų. Internete pilna įvairiausių sąrašų, kuriuose išvardinta, kokie turi būti vyrai, kad juos moterys mylėtų, kokie turi būti idealūs tėvai.

Turbūt ne itin daug yra tokių, kurie turi laiko be galo be krašto ir nori, bei gali, jį visą praleist su vaikais (su visa pagarba bei meile tiems vaikams). Bet yra visa galybė tokių, kurie šiokią dieną sukasi kaip voverės rate, savaitgaliais taip pat sukasi ūkyje ir buityje, o per atostogas nori nors pusdienio tylos […]

Dažnai neturėdami laiko vaikiškiems žaidimams, mes suaugusieji daug ką prarandame. Vaikai moka tai, ką mes esame pamiršę, ką esame užspaudę, o gal net nuo savęs paslėpę.