Vaikodiena.lt Author

Pavasario pabaiga ir vasaros pradžia dvyliktokams – emociškai intensyviausias metas gyvenime. Brandos egzaminai visuomenėje dažnai hiperbolizuojami kaip „gyvenimo ar mirties“ klausimas, lemiantis visą jauno žmogaus ateitį. Nenuostabu, kad šis spaudimas sukelia tai, ką psichologai vadina egzaminų nerimu.

Draugo netektis vaikystėje ar paauglystėje yra viena skaudžiausių ir labiausiai sukrečiančių patirčių. Suaugusieji dažnai nori apsaugoti vaikus nuo šio skausmo, kartais net bandydami nutylėti tiesą ar sumenkinti situaciją, tikėdamiesi, kad „vaikai greitai viską pamiršta“. Tačiau vaikų psichologai sutinka: vaikai liūdi ne mažiau nei suaugusieji, tik jų gedėjimo kalba yra kitokia.

Jei vaikystėje draugystę lėmė bendras žaislas smėlio dėžėje, paauglystėje viskas virsta tikru „Sostų karų“ scenarijumi. Šiuo laikotarpiu draugai paaugliui tampa svarbesni už tėvus, mokytojus ir kartais net už sveiką protą. Noras priklausyti grupei yra toks stiprus, kad jaunas žmogus pasiruošęs ignoruoti pačias ryškiausias raudonas vėliavėles.

Draugystė žmogaus gyvenime yra vienas svarbiausių emocinės sveikatos ir laimės ramsčių. Nuo pat pirmųjų žingsnių smėlio dėžėje iki gilių pokalbių paauglystėje, draugai padeda mums suprasti, kas mes esame, moko empatijos, dalijimosi ir komandinio darbo.

Paauglystė tėvams dažnai primena emocinį amerikietišką kalnelį. Vakar dar glaustęsis ir atviravęs vaikas šiandien trenkia durimis, o į paprastą klausimą „Kaip praėjo diena?“ atsako giliu atodūsiu. Natūralu, kad tėvams kyla dvejonių: „Ar jis vis dar mane myli? Ar aš kažką darau blogai?“

Gyvenant poroje neišvengiamai kyla įvairiausių nesutarimų. Darnų poros gyvenimą dažnai sujaukia sutuoktinių lūkesčių neatitikimas, nuomonių išsiskyrimas svarbiais gyvenimo klausimais, anksčiau patirtos nuoskaudos ir daugybė kitų dalykų. Natūralu, kad visa tai veikia poros gyvenimą, kuris ilgainiui apkarsta abiems. Nors meilė – galinga jėga, būna situacijų, kai jos nebepakanka tam, kad būtų įveikti sunkumai. Ne visada du […]

Ar ruošiame vaikus ateities darbams, kurių dar nėra? Ar gebėsime sudominti juos programavimu ir inžinerija, kai vis daugiau vaikų nori tiesiog žaisti kompiuterinius žaidimus, o ne mokytis? Žaidimo ir mokymosi nauda nei kiek neabejoja smalsių vaikų tėveliai, kurie 2018-ųjų gruodžio 8-osios popietę skubėjo į J.Jasinskio gatvėje esantį konferencijų centrą. Čia „Programavimo valandą“ rengė „Microsoft“ Lietuva […]

Mes susituokę jau 10 metų, gerai gyvename, vienas kitu pasitikime. Žinoma, visaip pasitaikydavo, kaip ir kiekvienoje šeimoje, bet visuomet susitaikydavome ir vėl viskas buvo gerai. Ir štai vieną kartą vyras nuėjo į dušą, o jam į telefoną atėjo žinutė – aš pagalvojau, kad tai dėl darbo, ir ją perskaičiau.

„Mano dienynas“ toliau kaitina aistras. Nors dalis uostamiesčio mokyklų administracijų neapsikentusios vėl sugrįžo prie „Tamo“ dienyno, Savivaldybės atstovai tokio žingsnio nelaimina ir ragina jas jungtis prie bendros sistemos. Nors ir patys neslepia – ši sistema jau seniai ištampė nervus ne tik mokytojams, bet ir patiems valdininkams.

Dar taip nerašėme. Pasakojam ką darome, nežinome kaip bus (mūsų vaikas dar pakankamai mažas) kai ateis laikas, bet labai tikimės, kad tai suveiks  Žiūrinėjant aplinkui, susidarė toks įspūdis, kad žmonės prisidaro bėdų, nes nesitaria kaip geriau išspręsti problemas. Vienokių ar kitokių nesklandumų prisidarome kiekvienas, bet ne kiekvienas pats vienas galime „privirtą košę išsrėbti“. O pasitaiko, […]

Negaliu pasakyti, kad apie motinystę svajojau visą gyvenimą. Pirmiausia norėjosi sutikti vyrą, su kuriuo norėtųsi susilaukti vaikų“, – pasakoja žinomas modelis, vizažistė Deimantė Kazėnaitė, šiuo metu gyvenimo džiaugsmu besidalijanti su žymiu fotografu Gediminu Žilinsku. Tiesa, apie vaikus svajojanti moteris prasitaria, kad visą gyvenimą laikėsi minties neskubėti ir intuityviai išlaukti, kada ateis tas laikas ir tas […]

Statistika rodo, kad šiais laikais išyra daugiau kaip pusė šeimų. Daug kam kyla klausimas, ar reikia palaikyti draugiškus santykius su buvusiu partneriu. Kartais gyvenimas susiklosto taip, kad išsiskyrusieji vis dar aplinkybių verčiami matyti vienas kitą ar turėti kokių nors dalykinių reikalų.

Kai draugės sūnui Juliukui buvo keli mėnesiai, visi aplinkiniai tik ir aikčiojo, – koks ramus ir geras vaikas! Pyplys iš tiesų buvo ypatingai ramus, kai nemiegodavo, šypsodavosi savo bedante burnyte visam pasauliui ir, rodos, nė neketino verkti. Tačiau neseniai aplankiusi draugę, pamačiau visai kitokį vaiką. Tą patį patvirtino ir ji pati – pusantrų sulaukęs berniukas […]