Patarimai/rekomendacijos, Psichologija, Vaikai/šeima

Laisvė būti neidealiu

Mes jau vaikystėje įsisąmoninome, kad būtina siekti geresnio, būti gerais, dar geresniais ir pačiais geriausiais praktiškai visose sferose, ir kad visiškai nesvarbu – reikia ar nereikia jums to iš tikrųjų. Internete pilna įvairiausių sąrašų, kuriuose išvardinta, kokie turi būti vyrai, kad juos moterys mylėtų, kokie turi būti idealūs tėvai.

Saviugda – nuostabus dalykas, tačiau begalinės lenktynės besivaikant neegzistuojančio idealo dažniausiai baigiasi neurozėmis ir depresijomis.

Pirmiausiai išsiaiškinkime sąvokas. Šiame tekste „idealą“ aš laikau kažką negyvo, nepasiekiamo, egzistuojančio tik serialų pasaulyje, tuštumoje, vakuume. Be to, idealas apskritai negali egzistuoti, kadangi jame susipina viena kitai prieštaraujančios charakteristikos.

Pavyzdžiui, visuomenė įsitikinusi, kad ideali moteris ir mama, pagimdžiusi vaiką, privalo:

  • Žaibiškai atgauti formą;
  • Neišpasakytai mylėti mažylį, skirdama visą savo laiką būtent jam, tenkindama menkiausią jo įgeidį;
  • Būti visapusiškai išsilavinusia, mokėti palaikyti pokalbį, kai kalbama ne apie vaikus;
  • Puikiai susigaudyti psichologijoje;
  • Išlikti gražia, lankytis grožio salonuose…

Ir tai anaiptol ne pilnas sąrašas.

Toks idealas neatsižvelgia, kad paroje esama, deja, tik 24 valandų, iš kurių bent jau aštuonias reikia skirti miegui. Taip pat moteris turi dar ir maitintis ir užsiimti kitais gyvybiškai svarbiais reikalais.

Kuo gali baigtis lenktynės, besivaikant idealo?

  • Lenktynės gali baigtis neuroze, o neretai ir depresija;
  • Jeigu žmogus siekia tapti geresniu nei yra iš tikrųjų, jis neigia tuos savo jausmus ir bruožus, kurie neįsipaišo į idealią schemą, prasideda chaosas jausmų sferoje;
  • „Idealiu“ žmogumi labai lengva ir paprasta manipuliuoti, pakanka tiesiog suabejoti jo „idealumu“ ir jis jau jūsų rankose;
  • Žmogus neigia esąs pavargęs, o tai veda į išdegimą;
  • Dėmesio sveikatai stoka gali kelti grėsmę gyvybei;
  • Visa ko paaukojimas abstrakčiam idealui – vardan jo atsisakoma savo tikrųjų norų, pomėgių, kartais ištisų gyvenimo sferų.

Pavyzdžiui, kad jas laikytų idealiomis mamomis, kai kurios moterys aukoja savo profesionalią realizaciją arba atvirkščiai – dėl karjeros nustumia į antrą planą santykius.

Nėra vienintelio, universalaus atsakymo, kaip žmogus turėtų elgtis, ką pasirinkti. Svarbiausia, kad pasirinkimas būtų nuoširdus ir teiktų žmogui džiaugsmą, kad sprendimą priėmęs žmogus nesijaustų auka.

O dabar norėčiau pateikti tuos privalumus, kuriuos suteikia laisvė būti neidealiu.

  • Saviugda. Kaip nebūtų keista. Žmogus, kuris pripažino, jog jam dar toli iki idealo, gali blaiviai įvertinti savo gyvenimą, pripažinti klaidas ir pasidaryti atitinkamas išvadas. Jis nebijo uždavinėti kvailų klausimų, jis tiki, kad turi teisę ne viską žinoti šitame pasaulyje;
  • Džiaugtis kiekvienu momentu;
  • Susirasti dvasiškai artimus žmones, su kuriais bendrauti bus naudinga ir įdomu;
  • Iš širdies mylėti ir būti mylimu. Kai nustojame apsimesti idealiais, kai galime leisti sau tokią prabangą – būti savimi, štai tada mus gali nuoširdžiai pamilti. Būtent mus, o ne mūsų vaidmenį ar funkciją;
  • Atsikratyti nereikalingo streso, susijusio su aplinkinių nuomone.

Psichologas Everetas Šostromas, tyrinėjantis manipuliacijas, sudarė 10-ies žmogaus teisių sąrašą, kuris padės kovoti už savo nepriklausomybę nuo įkyrių „idealumo“ postulatų:

  • Aš turiu teisę vertinti savo elgesį, mintis ir emocijas ir atsakyti už jų pasekmes;
  • Aš turiu teisę neatsiprašinėti ir niekam neaiškinti savo elgesio;
  • Aš turiu teisę savarankiškai spręsti, ar esu atsakingas už kitų žmonių problemas, o jeigu esu – tai kokiu laipsniu;
  • Aš turiu teisę keisti savo nuomonę;
  • Aš turiu teisę klysti ir atsakyti už savo klaidas;
  • Aš turiu teisę pasakyti „Nežinau“;
  • Aš turiu teisę būti nepriklausomu nuo aplinkinių geranoriškumo ir nuo jų palankaus požiūrio į mane;
  • Aš turiu teisę elgtis nelogiškai;
  • Aš turiu teisę pasakyti, kad tavęs nesuprantu;
  • Aš turiu teisę pasakyti, kad manęs tai nedomina.

Svarbu, kad žmogus taikytų šias teises ne tik sau, bet ir gerbtų analogiškas aplinkinių teises.

Visur turi būti balansas, saviugdoje – taip pat. Jeigu balansą išlaikyti sudėtinga, jeigu jūsų „privalau“ sąrašas išsipūtė iki begalybės ir atima paskutines jėgas, reikia skubiai atsipalaiduoti, sulėtinti tempą.

Informacijos šaltinis: http://seimairnamai.eu

Susijusios naujienos

Palikti komentarą

Palikti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas.