Šių dienų vaikai gyvena informacinių technologijų klestėjimo amžiuje ir mobilusis telefonas tampa vienu iš būtiniausių daiktų, kurį pirmokas įsideda į savo kuprinę. Kadangi nėra jokių teisinių apribojimų nuo kokio amžiaus vaikas gali turėti telefoną, ar jis jį turės, visiškai priklauso tik nuo tėvų.
Dauguma pradinukų tėvų įpratę nuolat matyti ar kontroliuoti savo vaikus, todėl jau pirmoje klasėje rugsėjo pirmąją įteikia jiems dovanų telefoną, kad vaikas būtų bet kuriuo metu pasiekiamas. Tačiau, pakalbinus pradinukų tėvus, neretai tenka išgirsti, kad toks žingsnis jų lūkesčių nepateisino. Dėl intensyvaus naudojimo telefonas per pusdienį išsikrauna arba būna išjungtas. Įvertinus tai, kad vaikai pertraukų metu nekomunikuos su bendraamžiais, nejudės koridoriais, o žais su telefonu, verta gerai pagalvoti apie tokią dovaną mažiesiems.
Išklausėme keletą kompetentingų specialistų nuomonių ir dalinamės su Jumis. Galbūt tai padės nuspręsti, ar Jūsų atžalai jau reikalingas telefonas mokykloje.
„Pažinimo medis“ mokyklos psichologė Romualda Rimašiūtė Knabikienė.
Kadangi šiuolaikiniame pasaulyje kiekvienam vaikui tapo svarbu turėti telefoną, svarbiausia yra atrasti ribas bei susitarti su vaiku, kur, kiek ir kaip yra gerai jais naudotis. Psichologine prasme naudojimasis telefonu turi ir teigiamų, ir neigiamų pasekmių. Pavyzdžiui, gerąja prasme, telefonas yra ryšio priemonė susisiekiant su kitais (ieškant pagalbos, keičiantis dienotvarkei, turint svarbių klausimų ir pan.). Taip pat tai yra atmaina laiškams komunikuojant su draugais ar suaugusiais (kartais lengviau parašyti, nei pasakyti į akis). Bet komunikacijos prasme, telefonas gali turėti ir neigiamas pasekmes, pavyzdžiui, jis dažnai pradeda atstoti realų bendravimą, nes vaikas gali žaisti kompiuterinius žaidimus ar įnikti į pokalbius su pažįstamais ar net nepažįstamais asmenimis, pamiršdamas, ką reiškia gyvas pokalbis.
Aš siūlau per savaitę pradinukui skirti 10 valandų telefonui, televizoriui bei kompiuteriui asmeniniams tikslams. Tikriausiai to turėtų pakakti ir pamokų ruošai. Prieš duodant vaikui telefoną, labai svarbu yra susitarti: kaip, kur ir kokiu atveju bus naudojamasi. Reikia aptarti logines pasekmes: kas nutiks, jeigu vaikas nepaisys taisyklių.
Mokykloje „Pažinimo medis“ viena pagrindinių vertybių yra gyvas bendravimas, gyvi žaidimai, skiriamas išties didelis dėmesys socialinių bei emocinių įgūdžių ugdymui, todėl telefonais vaikams mokykloje naudotis neleidžiama, jei tai nėra susisiekimo su tėvais tikslas ar poreikis juo pasinaudoti įgyvendinant projektą popamokinėje veikloje. Telefonai yra laikomi rakinamose spintelėse, kurias turi kiekvienas vaikas. Atsiradus poreikiui, vaikas turi informuoti pirmą sutiktą mokytoją ar administracijos darbuotoją, kad ruošiasi pasinaudoti telefonu dėl tam tikrų priežasčių. Jei vaikas vis tik užtinkamas naudojantis telefonu neįspėjus suaugusiojo, ar pramoginiais tikslais, telefonas iš vaiko yra paimamas ir saugomas seife administracijoje, o grąžinamas tik tėvams į rankas – pasekmė dėl taisyklių nesilaikymo.
„Vaikams ši pasekmė yra pakankama, kad jie norėtų laikytis mokykloje nustatytų taisyklių dėl mobiliųjų telefonų. Už taisyklių laikymąsi vaikai atsakingi patys – jie supažindinti su taisyklėmis, su jų nesilaikymo pasekmėmis ir patys sprendžia, ar nori jų paisyti. Taip ugdomas vaikų sąmoningumas, atsakomybės jausmas“ – teigia mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui Jurgita Galčienė.“
Lina Beržinienė, „Strazdanėlių“ darželio Jeruzalės filialo vadovė
Pradinukui reikalingas telefonas tik kaip susisiekimo priemonė su tėvais. Ir tik tokiam pradinukui, kuris yra savarankiškai einantis namo. Vaikui reikia saugaus, paprasto telefono, kad nelaimės atveju būtų patirti kuo mažesni nuostoliai. Labai svarbu, kad tėvai patys nepaverstų telefono žaidimų konsole, nes priklausomybė telefonui nereikalinga bet kokio amžiaus žmonėms. Ir spoksojimas į mažą ekraną tikrai pavojingas augančio vaiko akims. Derėtų atkreipti dėmesį į internetinius nustatymus, ar vaiko nepasiekia žalinga informacija. Taip pat privalu gerbti vaiko orumą ir sekti, kiek telefono sąskaitoje yra pinigų, ar moksleivis gali paskambinti esant reikalui. Kai pradinukas turi telefoną, bet jis neatlieka tiesioginės savo funkcijos, telefonas virsta žaidimu ir nereikalingu daiktu. Programėlių galimybės beribės, bet tai jau mokytojų kūrybingumo ir sumanumo reikalas bei sutarimas su klasės tėvais.
Edita Laga, „Strazdanėlių“ darželio Jeruzalės filialo priešmokyklinio ugdymo pedagogė
1-2 klasių mokinukams telefonas mokykloje nereikalingas. Pradinukas turi žinoti, kad yra apsuptas suaugusiųjų. Mokytojas yra ir draugas, ir pagalbininkas, turintis tėvų kontaktus, jei kažkas atsitiktų. Patirtis rodo, kad telefonas dažnai neleidžia pradinukui tinkamai susikaupti ir išlaikyti dėmesį pamokų metu. Pertraukų metu aš esu už „gyvą“ vaikų bendravimą. Bent jau mokykloje vaikai turėtų užsiimti mėgstama veikla, sportuoti, žaisti, net paišdykauti – bendrauti tarpusavyje, nes namuose dažnas telefonu naudojasi neribotai. Be to, didelė galimybė pamesti, pasidėti neprisimenant, kur pasidėjau, kažkas gali atimti ir pan., o tai – faktoriai, keliantys vaikui ir visai šeimai bereikalingą stresą, išgąstį.
Kad vaikas turėtų telefoną, reikia dažniausiai tėvams: rūpinasi saugumu, domisi, ar nepavėlavo į būrelį. Vyresnieji pradinukai (3-4kl.) jau yra sąmoningesni, atsakingesni, todėl telefoną gali turėti, žinoma, jei sutinka mokytoja ir yra bendros taisyklės, kada, kaip, kodėl galima naudotis telefonu.
Šiaulių r. Kuršėnų Daugėlių pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoją Asta Startienė.
Ar reikalingas pradinukui mobilusis telefonas? Vienareikšmio atsakymo, manau, nėra.
Mūsų mokykloje (esame rajono mokykla) didelės problemos dėl mobiliųjų telefonų nėra. Pirmokai telefonų dar neturi, o vyresni (antrokai – ketvirtokai) į mokyklą atsineša telefonų ir planšečių.
Pamokose yra susitarimas, kad telefono garsas turi būti išjungtas ir juo naudotis negalima. Jeigu (ypač reti atvejai) mokinys nesilaiko susitarimų, mokytojas paima telefoną ir grąžina jį po pamokų.
Kiekvienos klasės mokytoja numato savo taisykles dėl mobiliųjų telefonų naudojimo. Į mokyklą neštis telefonų ar planšečių nedraudžiame, tačiau tėveliai žino, kad dingus ar sugadinus telefoną, mokykla už jį neatsako, nes tai nėra būtina mokymo priemonė.
Ar reikalingas mokykloje vaikui telefonas, sprendžia tėvai. Kai kuriems vaikams telefonas yra būtina bendravimo su tėvais priemonė. Pavyzdžiui, vaikas lanko meno mokyklą, būrelius mieste, jį tėvai atveža į mokyklą arba pasiima po pamokų, tada jiems būtina susisiekti. Jeigu telefonas tarnauja kaip susisiekimo su vaiku priemone, tėveliams patariame nepirkti naujų telefonų modelių, kad jie netrauktų aplinkinių dėmesio. Vaikai dažnai išsitraukia telefoną ir skambina tėvams ne tik klasėje, bet ir mokyklos kieme. Būna atvejų, kad pamiršta ir palieka kieme kuprinę su telefonu, o patys nubėga žaisti. Telefonas suskamba ir gali tapti nesąžiningų mokinių ar atsitiktinių praeivių grobiu. Tokie tėvai žino, kad, dingus telefonui, mokyklai pretenzijų reikšti jie negali. Nors tėvai ir būna įspėti dėl galimų pasekmių, tačiau tai būna nemalonus incidentas visiems. Buvo atvejis, kada mokykloje dienos vasaros stovyklos metu ketvirtokei dingo naujas brangus telefonas. Mergaitė rodė jį draugėms, o paskui nubėgo į aikštelę žaisti. Telefono pasigedo tik po kelių valandų. Visi ieškojome, teko kviesti policiją. Diena buvo sugadinta visiems: stovyklos auklėtojams, stovyklautojams, mergaitei ir jos tėveliams.
Telefonas klasėje būna ir pasipuikavimo priemonė. Vaikai konkuruoja dėl naujausių telefonų modelių. Tie, kurie neturi, jaučiasi pažeminti, atstumti. Kyla ir pasišaipymo, pasityčiojimo atvejų. Turintys telefonus visas pertraukas praleidžia žaisdami internete. Žinodami, kad ir namuose daug vaikų laisvalaikį leidžia prie kompiuterio, mokykloje tokio ,,poilsio“ pertraukų metu stengiamės vengti. Pirma, pertraukos metu vaikas nepajuda, sėdi netaisyklinga poza, susikūprinęs. Antra, žaisdami kovinius žaidimus, įsiaudrina, per pertrauką nepailsi, pamokos metu būna pikti. Trečia, mažas mirgantis ekranas gadina akis.
Dabar mokykloje, kompiuterių ir interneto laikais, kada ir taip daug laiko praleidžiame žiūrėdami į ekraną, vaikai telefonų mokykloje žaidimams turėtų nenaudoti.
Retkarčiais, jeigu klasėje yra 4 – 5 mokiniai, kurie turi išmaniuosius telefonus, dirbdami grupėse juos panaudojame informacijai surasti pamokų metu.
Sveiko vaiko studijos „Mama, aš esu“ vaikų ir suaugusiųjų psichologė Daiva Grikšienė.
Taip, šiuolaikinėje visuomenėje tenka konstatuoti faktą, jog mobilusis telefonas būtina kontaktinio ryšio palaikymo priemonė. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, galima padovanoti mobilųjį telefoną. Svarbu septynmečiui/aštuonmečiui paaiškinti jo paskirtį ir naudojimosi būtinybę bei laiką: telefonas yra skirtas vaikui, kai jis išmoksta savarankiškai grįžti iš mokyklos ar lanko prailgintą grupę pranešti tėvams apie sėkmingą grįžimą namo ir susiderinimą dėl pareigų atlikimo namuose. Jis nėra skirtas skambučiams draugams ar gimininėms pertraukų metu. Juo naudotis pamokos metu yra draudžiama. Garsas turi būti išjungtas, jei nėra numatyta mokyklos tvarkos taisyklėse, kad telefono aparatai surenkami pamokų pradžioje ir grąžinami pamokų pabaigoje.
Tam tikra prasme telefono patikėjimas vaikui, ugdo jo savarankiškumą, atsakingumą, suteikia saugumo jausmą esant reikalui susisiekti su artimaisiais šeimos nariais. Svarbu yra išmokyti pokalbio su draugais trukmės etiketo ir koks yra optimalus žinučių kiekis per dieną.
Sekantis momentas – mobilieji žaidimai: turi būti suderintas tvarkaraštis su vaiku, kada jis gali žaisti žaidimus. Svarbu parinkti ir aptarti su vaiku: kokie žaidimai tinka pagal amžiaus grupę, kokią prasmę jis suteikia žaidimams, įvertinti ar žaidimai gali skatinti draugystę, konkurencinį ryšį, ar, priešingai – trukdyti užmegzti kontaktą ir būna sunku surasti kitą veiklą. Mokykloje galima leisti žaidimui skirti vieną pertrauką, likusias – ne. Namuose žaidimai leidžiami po atliktų namuose skirtų pareigų. Laiko limitas galimas kas antrą dieną iki 30 min. Savaitgalį – pagal bendrą tėvų ir vaikų susitarimą.
Nesaikingas mobilaus telefono naudojimas kenkia sveikatai, mokymuisi, bendravimui. Pavyzdžiui: yra atvejų, kai vaikas praranda savikontrolę, kyla pasyvumo jausmas, mažėja pasitikėjimas savimi, ypač, kai pernelyg dažnai bendraujama netiesioginiu būdu, o aktyviai rašomos žinutės. Vakarinis laikas ypač nėra tinkamas intensyviems strateginiams žaidimams, kai aktyviai skatinama protinė veikla, nesusidaro būtinas laikotarpis rimties būsenai sutelkti, išsiderina miego ir poilsio režimas, daroma įtaka sapnų turiniui.
Mokymuisi gali padėti mobiliųjų knygų skaitymas, viktorinos, darbas su vertimo programomis. Ypač smagu, kai vaikas išmokomas susidaryti savo dienotvarkės planą mobiliajame telefone, kai priminimai įpareigoja imtis atlikti paties sau nusimatytus darbus ar užduotis ar primena, jog laikas pailsėti ir pasiklausyti mėgstamos muzikos.
Aišku, tėvai su vaikais turi aptarti „mados vaikymosi tendencijas“. Pradinukams jos turi būti paaiškinamos, kad „naujausias“ telefono aparatas nėra būtinas, jo įsigijimas yra priklausomas nuo amžiaus tarpsnio, kai materialinės vertybės suvokiamos , kaip pagalbiniai ir būtini įrankiai darbui, kūrybai ir poilsiui.
Toliau skaitykite:
Viskas apie vaiko adaptaciją darželyje ir mokykloje
WI-FI: TYLUSIS ŽUDIKAS. TAI TURI ŽINOTI KIEKVIENO VAIKO TĖVAI…
Informacinio švietimo projekto www.vaikodiena.lt informaciją naudoti komerciniais tikslais be raštiško www.vaikodiena.lt sutikimo draudžiama.
Palikti komentarą