Vaikai/šeima, Vaikų teisių apsauga

Iššūkis po Mato žūties: nebėra kur dėti paimtų iš šeimų vaikų

Ketverių Mato žūties nuo smurtaujančių suaugusiųjų padėjo pamatus naujam pokyčiui – policininkai nuo šiol budės su vaiko teisių apsaugos tarnybomis. Aktyviau pradėję reaguoti į iškvietimus dėl smurto artimoje aplinkoje, policininkai pajuto, kad išgelbėtų vaikų tapo per daug – jų nebenori priimti globos namai, ligoninės. Vienas nuo smurto nukentėjęs vaikas galiausiai atsidūrė savo artimųjų kaimyno globoje.

Sumušto iki mirties mažamečio istorija išaugino dėmesį vaikams, kurie nukenčia nuo suaugusiųjų smurto. Tačiau vis dar netrūksta atvejų, kai šie tinkamai neapklausiami, jų atstovams pareigūnai iš anksto pareiškia, kad ikiteisminiai tyrimai bus nutraukiami. Tuo metu Kėdainių prokuratūros atstovai Seimo savižudybių ir smurto prevencijos komisijos posėdyje pranešė po tyrimo savo darbo trūkumų nenustatę.

Ieško, kur padaryta klaidų

Posėdyje vertintos atsakingų institucijų padarytos išvados po smurto prieš mažametį atvejo Kėdainiuose. Komisija sausio pabaigoje jau buvo susirinkusi nagrinėti minėto įvykio aplinkybes. Tuomet atsakingos institucijos pažadėjo atlikti vidinius tyrimus ir per mėnesį pateikti išvadas, kodėl nebuvo užkirstas kelias smurto prieš mažametį vaiką atvejui Kėdainiuose. Tiesa, kol kas išvadų dar teks palaukti.

„Privalome visuomenei pateikti atsakymus, kodėl nepavyko išvengti Kėdainių tragedijos. Negali būti taip, kad visi viską padarė teisingai, o vaiko šiandien nebėra. Kažkas turi prisiimti atsakomybę“, – teigė komisijos pirmininkas M. Majauskas.

Iki mirties primuštas keturmetis apie smurtą pasipasakojo darželio auklėtojai. Tačiau suaugusieji nerado priežasties įtraukti šeimą į rizikos grupę, o per ikiteisminį tyrimą vaiko net neapklausė.

Kėdainių mokyklos-darželio „Vaikystė“ auklėtoja Ilona Rusilienė, pirmoji pastebėjusi galimas smurto žymes ant keturmečio kūno, pasakojo, kad jai buvo kilęs įtarimas, kad šeimoje ne viskas gerai. Pirmiausia ji pastebėjo mėlynių ant mamos veido, tada pasikeitusią Mato nuotaiką – iš linksmo ir guvaus vaiko jis tapo liūdnas, uždaras.

Kartą, atvestas į darželį, vaikas buvo liūdnas, verkė, nevalgė siūlomo maisto, tik parodė, kad nori miego. Bekalbindama, beglostydama galvą, auklėtoja jo pakaušyje pajuto guzą, suprato, kad šis šviežias. Kilo įtarimas, kad vaikas ryte buvo sumuštas. Verkdamas vaikas galiausiai prisipažino: „Gedas mane mušė.“ Šį prisipažinimą girdėjo ir auklėtojos padėjėja, kita darbuotoja.

Rusilienė tuoj pat nubėgo pas direktorę, ši ėmė aiškintis su Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovais, kokių veiksmų imtis. Buvo iškviesta mama, ji atskubėjo itin greitai, pradėjo klausinėti sūnaus, kas atsitiko. Šis mamai nesakė nieko, tik užsidengė burną.

Vaiko balso nei policijos pareigūnams, nei socialine gerove besirūpinančioms institucijoms išgirsti nepavyko – nebuvo nei vaiko apklausos dalyvaujant psichologui, netinkamai rinkti ikiteisminio tyrimo duomenys.

Policijos pareigūnai neatkreipė dėmesio į tai, kad vaiko patėviui jau anksčiau taikyta probacija už smurtinį nusikaltimą.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas sakė, kad po įvykio prokuratūra sureagavo, pradėjo ikiteisminį tyrimą, ar visi pareigūnai atliko pareigas. „Tyrimas šiandien nėra baigtas. Tarnybinis patikrinimas irgi nėra baigtas“, – informavo jis.

Nebėra kur dėti iš smurtaujančių tėvų paimamus vaikus

Generalinis prokuroras pavedė patikrinti nutrauktus tyrimus, kur figūravo vaikai, yra keturių apygardų prokuratūrų patikrinimo rezultatai. Sisteminių prokuratūros darbo pažeidimų Kėdainių skyriuje, susijusių su prokuratūros, policijos, vaiko teisių bendradarbiavimu, nebuvo nustatyta. Kiekvienas atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame figūruos vaikas, bus vertinamas griežčiau.

Nors buvo žadėta išvadas pateikti po mėnesio, to padaryti nespėta. Pasak vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Arūno Meškos, vadovaujančio tarnybinio patikrinimo komisijai, dabar patikrinimas tęsiamas konkrečių asmenų atžvilgiu, laukiama jų paaiškinimų apie galimų pažeidimų priežastis. „Jiems nustatytas penkių dienų terminas pateikti paaiškinimus“, – pažadėjo prokuroro atstovas.

Po paaiškinimų praėjus savaitei, išvados turėtų atsirasti. Procesai, pasak prokuratūros atstovų, tikrai nevilkinami, tačiau reikia laikytis tinkamos tvarkos. Nors sumuštam iki mirties berniukui nesuteikta galimybė būti tinkamai apklaustam, ikiteisminis buvo nutrauktas, kol kas negalima pasakyti, kiek čia prokurorų kaltės.

„Kiek laiko jums užtruko užduoti tuos klausimus?“ – stebėjosi Seimo narė Dovilė Šakalienė.

Jai buvo atsakyta, kad tyrimą pareigūnai atlieka darydami ir savo tiesioginius darbus, be to, juridiškai sudėtinga suformuluoti paklausimus.

Už tarnybinius pažeidimus, jei jų bus aptikta, gresia tarnybinės nuobaudos – papeikimas, kvalifikacijos rango pažeminimas, pažeminimas pareigose, atleidimas.

Lietuvos policijos generalinis komisaro atstovų išvadų kol kas taip pat nėra, pareigūnas, dėl kurio veiksmų atliekamas tarnybinis patikrinimas, šiuo metu serga. Vis dėlto drausmės pažeidimų policininkų veiksmuose neužfiksuota. Siūloma su smurtu susijusius atvejus tirti greičiau, per 48 valandas, nustatyti aiškų algoritmą, kaip elgtis konkrečiose situacijose. Vaiko teisių apsaugos tarnyba turėtų budėti visą parą su policija.

64

„Paskutinį mėnesį turėjome masinius vaikų paėmimus iki tokio lygio, kad jų nebebuvo kur dėti“, – sakė generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris ir pridūrė, kad kartais nuo smurto nukentėjusių vaikų nepriglaudžia nei ligoninės, nei globos namai – pasitaikė atvejis, kai vaikas galiausiai perduotas kaimynui.

Pasak E. Šilerio, jau parengtas planas, kad, atvažiavus policijai ir pamačius galimą smurtą, į areštinę keliauja galimas smurtautojas, tuomet per dvi dienas byla gali būti išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka.

„Svarbiausia nukentėjusių apsauga nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Čia matome tam tikras rizikas“, – pastebėjo generalinio prokuroro pavaduotojas, matantis, kad kartais, pradėjus tyrimą, nepasirūpinama, kad nekiltų dar didesnė grėsmė vaikui ar kitam asmeniui, prieš kurį naudotas smurtas.

Dabar kiekvienas pareigūnas turėtų gauti vaizdo registratorių, įrašų darymas atvykus į iškvietimą galėtų sumažinti biurokratizmo.

Bendrojo pagalbos centro registruotus smurto artimoje aplinkoje atvejus kiekvienoje savivaldybėje paprašiusi pateikti Seimo narė Monika Navickienė klausė, kodėl policija pati neanalizuoja tokių duomenų kas mėnesį. „Daugiausia iškvietimų tūkstančiui gyventojų tenka Varėnoje, Kalvarijoje, Alytuje. Daugiausia iškvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje yra savaitgaliais, penktadieniais, šeštadieniais, nuo 19 iki 23 valandos vakaro“, – vardijo parlamentarė.

Policijos atstovai sakė šiuos duomenis žinantys ir vykdantys prevenciją.

„Nuolat gaunu informacijos apie smurtą patiriančius vaikus, kaip institucijos tvarkosi su bylomis. Man atrodo, kad galime pereiti nuo požiūrio, kad niekas nekaltas, institucijos dirba atskirai, prie darbo kartu.

Formaliai kai kurie dalykai vyksta, yra kalbama, bendradarbiaujama, bet kažkas nesusijungia. Nors aš esu prieš iešmininko paieškas, bet tikriausiai reikia atsiremti į vidaus auditą, tarnybinį patikrinimą konkrečių asmenų, prokuratūros skyrių darbo patikrinimą“, – kalbėjo parlamentarė D. Šakalienė.

Kalbėdama apie Vilkaviškio rajoną, ji priminė, kad ten iš šeimos buvo paimtos dvi mažametės, patyrusios seksualinį smurtą iš tėvo, bet prokuratūra pradėjo persekioti vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojus už vaikų paėmimą iš šeimos. Į tokius dalykus Seimo atstovė kvietė pažiūrėti rimtai. Ji sakė suprantanti, kad policijos pareigūnai stokoja resursų, bet yra smurtą prieš vaikus liudijančių bylų, kur visi duomenys surinkti, tačiau pareigūnai nemato reikalo vaiko apklausti ar tęsti ikiteisminį tyrimą.

Greitą bylos perdavimą į teismą kritikavo teisininkas Rimas Andrikis, sakęs, kad apklausti kelis smurtą mačiusius asmenis yra tik maža dalis darbo. Bylos negalima siųsti į teismą nesant specialisto išvadų. Savaitgaliais nedirba teismo medicinos ekspertai.

„Gerai, jeigu tik sudavė per veidą, tėvai mušėsi, vaikas matė: bylą galima išnagrinėti per 48 valandas, bet kitaip, jeigu padarytas rimtesnis sužalojimas, po dienos jo sudėtingumas gali būti jau kitas. Su baudžiamąja atsakomybe greitis dažniausiai pagimdo tik broką“, – galimas grėsmes įžvelgė teisininkas.

Į savo pareigas pažiūrėjo pernelyg formaliai ne vienas Kėdainių rajono specialistas. Taip situaciją įvertino savivaldybės administracijos direktorius Ovidijus Kačiulis. Jis linkęs manyti, kad šeimą būtinai reikėjo įrašyti į rizikos šeimų sąrašą. „Buvo aptarti pareigūnų veiksmai esant problemai šeimoje, sudėliota tvarka, kad pareigūnas, atvykęs į įvykį, skambina 112, arba greitosios pagalbos telefonu, vaikas vežamas į ligoninę. Iškart informuojamas Vaiko teisių tarnybos skyrius. Vaikų paėmimas naktį vyksta sklandžiai mūsų rajone“, – sakė savivaldybės atstovas.

Penkiose pagrindinėse mokyklose, keliuose darželiuose, lopšeliuose puse etato dirbs psichologai.

Bendradarbiaujant su prokuratūra, iš Kėdainių rajono du psichologai išsiųsti į seminarus, kur bus apmokyti dalyvauti teisinėje apklausoje.

„Konstatavome aplaidų vaiko teisių skyriaus darbą“, – įvertino Seimo vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.

Ji padarė išvadas, kad vaiko teisių apsaugos tarnybų darbas keisis, taip pat nutarta kitaip organizuoti ir vaikų apklausas – su jais kalbėtis ne policijoje, o dalyvaujant psichologui, saugioje aplinkoje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sakė, kad taps privalomas vaiko paėmimo iš šeimos tvarkos aprašas, nuo šiol savivaldybės nebesivadovaus skirtingomis tvarkomis. Bus centralizuotos vaiko teisių apsaugos tarnybos, specialistai budės visą parą, aiškiai žinodami, kokie yra grėsmės vaikui lygiai, kada jį būtina paimti iš šeimos kuo greičiau, kada – skirti priežiūrą.

Seimo narys Robertas Šarknickas siūlė vaikų darželių auklėtojus apmokyti ir kaip socialinius darbuotojus, nes dažniausiai nuo smurto nukenčia mažamečiai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras įžvelgė ir socialinių darbuotojų kompetencijų problemą, patikinęs, kad spaudimas jiems gerai dirbti didės, taip pat ir ministerijos pagalba keliant kvalifikaciją.

Ministerijos skaičiavimais, pokyčiams reikės apie 10 milijonų eurų.

„Jeigu matysime, kad suma siekia 10 milijonų, kviesimės Finansų ministeriją ir kalbėsimės“, – patikino ministras.

Jis pastebėjo, kad dabar yra sutaupyta socialinių lėšų, siekiančių 140 milijonų eurų.

Rugilė Audenienė

Informacijos šaltinis:

atsisiųsti

Susijusios naujienos

Palikti komentarą

Palikti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas.