Nusikalstama veikla, kai Rusijos socialiniuose tinkluose neva išplito „žaidimas“, bandantis privesti vaikus prie savižudybės, pasėjo tėvų nerimo ir Lietuvoje. Specialistai ramina, kad aliarmas netikras. Tačiau reikėtų susirūpinti, jei keičiasi vaiko ar paauglio elgesys, jis tampa liūdnas, atsiriboja, nepakelia pykčio, vienišumo jausmo, skausmo, ima save žaloti. Vaikų vidinio skausmo nuvertinimas gali juos pastūmėti destruktyviam elgesiui.
Vaikų vidinio skausmo banginiai
Didžiulį vidinį skausmą jaučiantis vaikas, galbūt bandantis jį numalšinti nuolat kenkdamas sau, gali labiau įsitraukti į pavojingą elgesį skatinančias bendraminčių grupes socialiniuose tinkluose. Ieškoti supratimo ir patekti į manipuliuojančių žmonių pinkles jis gali ir iš suaugusiųjų nuolat girdėdamas pozityvų „viskas bus gerai“, kai bando parodyti, kad pateko į emocinę krizę.
Nors kartais paniką pasėja žinios apie pavojus socialiniuose tinkluose, kasdienybėje vaikams ir paaugliams pakanka jausmų „banginių“, kurių suaugusieji dažnai nepamato. Pernai į „Vaikų liniją“ 1083 kartus paskambinę nepilnamečiai kalbėjo apie savižudybę, pasakojo apie tai 113 laiškų. Apie savęs žalojimą kalbėta 344-iuose pokalbiuose telefonu ir 54-iuose laiškuose. Elektroninių patyčių, privatumo internete ir kitos bendraujant elektroniniu būdu kylančios grėsmės aptartos per 189 pokalbius.
„Jei vaikas jaučiasi priimamas toks, koks yra, jis saugo savo kūną, save. Išgyvenimo instinktas svarbus dalykas, bet jeigu jis pažeidžiamas trauminių patirčių, netinkamų santykių su suaugusiais, ilgalaikių patyčių, vaikas gali rinktis žalojantį elgesį, tapatintis su destruktyviai besielgiančiais“, – Alfa.lt sakė „Vaikų linijos“ psichologė Ivona Suchodolska-Miškinė.
Suicidinės mintys, save žaloti skatinančios grupės socialiniuose tinkluose, eksperimentavimas bandant rizikuoti peržengiant ribas iš dalies gali būti susijęs ir su noru būti priimtam tokį elgesį skatinančių bendraamžių. Tačiau dažniausiai tai yra nesuvaldytų jausmų, patyčių, traumų, emocinį skausmą keliančio suaugusiųjų elgesio pasekmė.
„Įvairūs dalykai gali kelti vidinį skausmą. Manipuliavimas, nusikalstama veikla, bandymas įtraukti vaikus į save žalojantį elgesį gali labiau paveikti vaikus, kurie jau galvoja apie savižudybę, sistemingai save žaloja ne vienerius metus, nes viduje jaučia didžiulį skausmą ir nepakelia sunkių jausmų. Vaikai, kurie žaloja save, mums pasakoja, kad kol jaučia fizinį skausmą, nejaučia dvasinio, kuris kur kas labiau nepakeliamas. Savęs žalojimas, kaip ir rūkymas, alkoholio vartojimas ar persivalgymas, yra vienas iš kenksmingų veiksmų, kuriuo bandoma susidoroti su iškilusiais gyvenimiškais sunkumais, apmaldyti vidinį skausmą, įtampą.
Toks fizinis skausmas atneša tik trumpalaikį palengvėjimą, numalšina dvasinę kančią trumpam – bet tada atsiranda randų, juos tenka slėpti, nes aplinkiniai gali reaguoti įvairiai, net priešiškai, tai sukuria dar daugiau problemų“, – sakė psichologė.
Klaida – bandyti „sumažinti“ jausmus
Kartais paaugliai kelerius metus iš eilės žaloja save. Apie tokią problemą yra prasitarę ir mokytojai, ne visada randantys patarimų, kaip elgtis su šia informacija.
Noras pakenkti sau kyla dėl patiriamų patyčių, sunkių trauminių išgyvenimų, pavyzdžiui, fizinės, emocinės, seksualinės prievartos, atstūmimo šeimoje. Tėvai kartais kaltina vaikus dėl savo nesėkmių, tarsi bandydami nusimesti atsakomybę, pasitaiko tokių frazių kaip „tu sugadinai man gyvenimą“, „ir kam tu toks gimei“.
„Tai didžiulis svoris, žiaurūs žodžiai, sunkus emocinis turinys, kurio vaikas neatlaiko ir gali imti save kaltinti, žaloti“, – netinkamą suaugusiųjų elgesį įvardijo I. Suchodolska-Miškinė.
Vaiko poreikis būti suprastam ne visada išpildomas suaugusiųjų. Todėl psichologė tėvams siunčia aiškią žinią: būtina pamatyti vaiką, jo skausmą, parodyti supratimą. Ne moralizuoti, nurodinėti, kaip elgtis, bandyti „sumažinti“ patiriamus jausmus. Suaugusieji, mėgindami paguosti ir padrąsinti, dažnai daro klaidą sakydami „tau blogai? Nieko tokio, praeis“, „viskas bus gerai“, „bus tų meilių“, „neišlaikei egzamino? koks skirtumas, išlaikysi kitą kartą“ ir panašiai. Visi išvardyti pasakymai yra vaiko jausmų, skausmo nuvertinimas.
„Gal suaugęs nori palaikyti vaiką, bet iš esmės jį atstumia taip sakydamas – tai viena didžiausių klaidų. Tada vaikas dar labiau užsidaro, supranta, kad tam žmogui negali pasisakyti, ką jaučia. Gal taip sureaguoja vienas, du suaugusieji, bet taip galima nusivilti visais likusiais“, – sakė psichologė I. Suchodolska-Miškinė.
Svarbu pastebėti besikeičiantį vaiko elgesį, sunkius jausmus liudijančius ženklus: pavyzdžiui, iš bendraujančio, guvaus vaikas tapo užsidaręs, dažnai būna liūdnas, namo grįžta nebe lydimas draugų, kaip anksčiau, o vienas, prasčiau mokosi, ima elgtis agresyviai, rizikingai, pradeda vartoti alkoholį, ieško bendraminčių, taip pat bandančių ribas. „Per agresyvų elgesį gali pasireikšti net vaikų depresija“, – aiškino psichologė.
Slėpynių žaisti nereikėtų, būtina vaikui labai aiškiai pasakyti: man rūpi, kas su tavimi vyksta, gali manimi pasitikėti. Galima kartu paieškoti būdų, kaip tvarkytis su sunkiais jausmais, pasitelkus specialistus padėti mokytis išlieti pyktį, išgyventi liūdesį, vienišumą, stresą.
Siūlo pasidaryti ekranų nuotraukas
Suaugusieji apie grėsmes vaikams internete dažnai sužino tik kilus viešų diskusijų. Kalbėdami su vaikais, paaugliais apie elgesio internete niuansus, patiriamas elektronines patyčias, užgauliojimus socialiniuose tinkluose, „Vaikų linijos“ komandos nariai pastebi, kad dažniausiai jiems paskambinę vaikai kalba apie elektronines patyčias, nemalonius komentarus, užgauliojimus.
„Pasitaiko skaudinančio elgesio tiek iš pažįstamų, bendraamžių, tiek nemalonių kontaktų su nepažįstamais žmonėmis, kai kažkas ima rašyti, kviesti įsitraukti į kokias nors veiklas, grasinti, šmeižti“, – sakė I. Suchodolska-Miškinė.
Apie žeidžiančius dalykus pasakojantiems vaikams specialistai visada pataria pasidaryti įžeidinėjimų, netinkamų įrašų nuotraukas ekrane. Tuomet kreiptis į socialinio tinklo, grupės administratorius, pranešti teisėsaugai, pasidalyti netinkamo turinio nuoroda Draugiskasinternetas.lt puslapyje: ten dirbantys žmonės pranešimus apie netinkamą turinį internete nukreipia reikiamoms institucijoms.
Kuo daugiau žmonių praneša, kad socialiniame tinkle tyčiojamasi, atsirado grupė, skatinanti smurtinį, save žalojantį elgesį, tuo didesnė tikimybė, kad tinklo administratoriai imsis problemos sprendimo. Nepilnamečiai taip pat gali apie situaciją informuoti suaugusiuosius. Patarimų vaikams, kaip saugiai elgtis socialiniuose tinkluose, galima rasti „Vaikų linijos“ puslapyje.
Viena vertus, gali atrodyti labai baisu, kai paklaustas, ar galvoja apie savižudybę, vaikas atsakys: „Taip.“ Tuomet esminis dalykas yra nukreipti pas tą, kuris suteiks tolesnę pagalbą, ir pasistengti užtikrinti, kad žmogus tikrai nueis“, – patarė psichologė, streso valdymo konsultantė Giedrė Putelytė.
Pradėti pokalbį galima ir ne nuo tiesaus klausimo, o aptariant pasikeitusį vaiko elgesį: gal jis įprato nuolat užsidaryti savo kambaryje, klauso tam tikros muzikos, ant rankų atsirado randų. Užsiminus, kad žmogus kartais taip elgiasi, jei galvoja apie savižudybę, galima pereiti prie klausimo, ar kamuoja tokios mintys.
PAGALBOS TELEFONAI:
| Psichologinės pagalbos tarnyba | Telefono numeris | Darbo laikas |
| Jaunimo linija* Budi savanoriai konsultantai | 8 800 28888 | I-VII visą parą |
| Vaikų linija* Budi savanoriai konsultantai, profesionalai | 116 111 | I-VII 11:00 – 21:00 |
| Vilties linija* Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai | 116 123 | I-VII visą parą |
| Pagalbos moterims linija* Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai | 8 800 66366 | I-VII visą parą |
| Linija Doverija* (rusų kalba paaugliams ir jaunimui) Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai | 8 800 77277 | II–VI 16.00–20.00 |
| Krizių įveikimo centras* Jeigu ieškote skubios psichologinės pagalbos, kviečiame kreiptis į specialistą jo budėjimo laiku. Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt). *Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra. | 8 640 51555 | I–V 16.00–20.00 VI 12.00–16.00) |
| Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyrius | (8-5) 275 75 64 | I-VII visą parą |
*Skambučiai visais šiais numeriais yra nemokami. Skambučius apmoka LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
PAGALBA INTERNETU:
| Jaunimo linija Emocinė parama teikiama jaunimui | Registruotis ir rašyti: www.jaunimolinija.lt/laiskai | atsako per 2 darbo dienas Pokalbiai internetu vyksta trečiadieniais ir penktadieniais 18-22 val., šeštadieniais 13-17 val. |
| Vaikų linija Emocinė parama teikiama vaikams, paaugliams | Registruotis ir rašyti: www.vaikulinija.lt | atsako per 2-3 darbo dienas |
| Vilties linija pagalba teikiama suaugusiems | Rašyti svetainėje: paklausk.kpsc.lt/contact.php arba rašyti el. paštu: vilties.linija@gmail.com | atsako per 3 darbo dienas |
| Pagalbos moterims linija Pagalba teikiama moterims ir merginoms | Rašyti el. paštu: pagalba@moteriai.lt | atsako per 3 darbo dienas |
| Psichologinės konsultacijos internetu emigrantams Pagalbą teikia profesionalūs psichologai Daugiau informacijos svetainėje: http://www.psyvirtual.lt | Rašyti el. paštu: psyvirtual@psyvirtual.lt | atsako per 2 darbo dienas |
| Pagalba nusižudžiusių artimiesiems Pagalba teikiama nusižudžiusiųjų artimiesiems. Savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt | Rašyti el. paštu: laukiam@artimiems.lt | atsako per 2-3 darbo dienas |
Papildoma informacija – www.klausau.lt
Rugilė Audenienė
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą